Turguje – tik geriausi automobiliai
Naudotų automobilių pardavėjai, ypač turguose – ypatingi žmogėnai, turintys nepažabotą talentą kurti tikroviškas istorijas ir pirkėjams ant ausų kabinti makaronus. Suokti jie moka, dėl to naivesni pirkėjai neretai patiria nuostolių. Kad ir kaip būtų keista, nusipirkti ne itin gerą automobilį gali priversti net ir techninės apžiūros specialistai.
Taip nutiko žurnalo „Keturi ratai“ skaitytojui Romui iš Vilniaus. Jaunas vaikėzas, nepavyzdingai važiavęs, nepatikėsite, BMW markės automobiliu įvažiavo į jo vairuojamą „Volvo V70“. Ir sukūlė nepataisomai.
Reikėjo naujo automobilio. Romas ieškojo tokio paties, maždaug dešimties metų senumo „Volvo V70“. Iki avarijos švediškas ratuotis kantriai tarnavo pavyzdingai vairuojančiam šeimininkui, o kritinėje situacijoje jį ir apsaugojo. Nenuostabu, kad vilnietis, rinkdamasis automobilį, žvilgsnio į kairę nesukinėjo.
Su dyzeliniu varikliu, gera įranga, visai nedaug, vos 200 tūkst. km nuvažiavusį „Volvo“, už kurį pardavėjas prašė 6 tūkst. eurų. Saldainiukas!
Tinkamą automobilį Romas rado Kauno automobilių turguje. Su dyzeliniu varikliu, gera įranga, visai nedaug, vos 200 tūkst. km nuvažiavusį „Volvo“, už kurį pardavėjas prašė 6 tūkst. eurų. Negana to, turgaus prekeivis patikino, kad jis dirba su švedų bankrotų administratoriais ir iš jų už itin mažą kainą gauna geriausios būklės automobilius. Šis – būtent toks. Saldainiukas!
Automobilis užsiveda, važiuoja. Aišku, kadangi jis neregistruotas Lietuvoje, būsimasis savininkas negalėjo atlikti bandomojo važiavimo Kauno gatvėmis, tik šiek tiek pasisukinėjo automobilių turgaus aikštelėje. Kad įsitikintų, jog perka gerą automobilį, jį nuvarė į šalia turgaus esančią techninės apžiūros stotį ir paprašė, kad kontrolieriai nuodugniai patikrintų perkamą modelį.
Katė išlindo iš maišo
Išvados džiugino. Vienintelės problemos – įskeltas priekinis stiklas ir galinis žibintas, reikėtų pakeisti įskilusią pusašio gumą, kad ateityje nekiltų problemų. Maloningas pardavėjas visa tai pakeitė. Vyrai sukirto rankomis, iš Švedijos atgabentas „Volvo“ surado naują šeimininką ir buvo užregistruotas Lietuvoje.
Deja, išvažiavus iš Kauno Vilniaus link Romas pastebėjo, kad automobilis „plaukioja“ po kelią, lyg galinė pakaba būtų savo gyvenimą jau nugyvenusi. Vairas laisvas, stabdžiai neveikia taip, kaip turėtų.
Pirma stotelė – automobilių servisas, kuriame dirba jo pažįstamas. Patikrinęs naują pirkinį, jis pasakė, kad automobilio techninė būklė itin bloga. Automobilio pardavėjas, jau gavęs visus pinigus ir atsikratęs dar vienos prekės, nesileido į jokias kalbas. Jis apgavo Romą, kuris padarė vieną didelę klaidą – užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje, kaip pardavėjas, buvo įrašytas nežinomo švedo vardas.
Žiūrėkite, kas parduoda
„Reikėtų matyti, kas yra pardavėjas. Čia yra esminė sąlyga – žinoti, iš ko mes perkame automobilį. Nes jeigu perkame automobilį ir pasirašome tiesiogiai neva su pardavėju, gyvenančiu Pietų ar Šiaurės Europoje ar kur nors kitur, bet ne tuo realiu pardavėju, kuris paima iš mūsų pinigus, mums, kaip pirkėjams, bus apsunkinta galimybė įrodyti, kas yra tikrasis pardavėjas“, – sakė „Keturi ratai“ žurnalo konsultantas, teisės mokslų daktaras Arnas Paliukėnas.
Jis sako, kad, nenustačius tikrojo pardavėjo, mums bus apsunkintos sąlygos nutraukti sandorį, jei perkant automobilį nebuvo atskleisti kokie nors automobilio trūkumai. Taip pat iš tikrojo pardavėjo negalėsime reikalauti pinigų grąžinimo, nes teisine prasme sandoris buvo sudarytas tiesiogiai su buvusiu savininku iš kurio nors kito Europos krašto. O mums nežinomą užsienietį priversti vadovautis lietuviškais teisės aktais – neįmanoma.
Jeigu pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą, tada yra galimybė bylinėtis ir įrodinėti, kad tikrasis pardavėjas visgi yra Lietuvoje, o ne kažkur Švedijoje. Deja, naudotų automobilių sandoriai, ypač turguje, dažniausiai vyksta grynaisiais pinigais, todėl įrodyti, kad buvo pirkta iš lietuvio prekeivio, beveik neįmanoma.
„Nepaisant pardavėjo norų, pirkėjas turi visą teisę reikalauti, kad pardavėjas tokiame sandoryje nurodytų ir identifikuotų save. Nežinau, dėl ko pardavėjai to vengia. Galbūt dėl mokesčių mokėjimo. Galbūt vengdami atsakomybės dėl kokybės ir ne kokybės to daikto, kurį parduoda. Tai yra dėvėto automobilio“, – rekomendaciją pirkėjams išsakė teisininkas.
„Aišku, jeigu visgi pavyktų nustatyti asmenį ar telefonu, ar kokiu nors kitu būdu tikrai pardavusį tą automobilį, kad mes matytume, jog tai iš tikrųjų yra perpardavėjas, o ne tas užsienyje gyvenantis asmuo, kurio mes niekada nesame matę, galbūt būtų galima inicijuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamajame procese dėl apgavystės, dėl sukčiavimo. Bet baudžiamieji procesai taip lengvai neprasideda, reikia tam tikrų sąlygų.
Dėl to siūlau ne veltis į baudžiamuosius procesus, o iš anksto reikalauti pardavėjo identifikuoti save. Ir tada, manau, problemų bus galima išvengti. Jau daugiau nei metus įstatymai reikalauja nurodyti naudotų automobilių defektus, tad pardavėjai turi mažiau šansų išsisukti nuo atsakomybės už parduotą nekokybišką automobilį“, – papildė A. Paliukėnas.
Jau daugiau nei metus įstatymai reikalauja nurodyti naudotų automobilių defektus, tad pardavėjai turi mažiau šansų išsisukti nuo atsakomybės už parduotą nekokybišką automobilį
Kaltas aklas kontrolierius
Deja, Romas į tai dėmesio neatkreipė. Ir dabar turi automobilį, kuriam reikia daug remonto.
„Keturių ratų“ skaitytojas nėra kvailas. Surado kitą atpirkimo ožį, kuris pakišo jam kiaulę. Tai – Kauno techninės apžiūros centro kontrolierius, nustatęs, kad perkamam automobiliui viskas yra gerai.
„Teigiamos automobilio techninės apžiūros išvados man padarė įtaką, kad priimčiau sprendimą pirkti automobilį“, – konstatavo Romas.
Naują pirkinį jis nugabeno į oficialių „Volvo“ automobilių centrą „Sostena“ Vilniuje, kur gamintojo įgalioti meistrai apžiūrėjo dešimties metų senumo neva geros būklės automobilį. Ataskaita parodė tikrąją, varganą jo būklę: susidėvėjusi vairo kolonėlė, stabdžių sistema, sudilusios įvorės, guminės atramos ir daug kitų detalių. Tai byloja apie tai, kad mašina iš tiesų nuvažiavusi gerokai daugiau nei 200 tūkst. km.
Reikia pripažinti, kad techninės apžiūros centrai netikrina visų automobilio mazgų, bet tikrina tuos, nuo kurių tiesiogiai priklauso automobilio saugumas kelyje. Tai buvo svarbiausia ir Romui. Kad ir kaip būtų keista, Kauno techninės apžiūros centro kontrolierius visus tuos trūkumus, turinčius tiesioginės įtakos saugumui kelyje, praleido pro akis. „Sostenos“ išvada: toks automobilis neturėtų dalyvauti viešame eisme. O pagal valstybės įgaliotus specialistus – prašom, važiuokit.
Romas svarsto apie korupcinių susitarimų variantą. Turėdamas oficialius abiejų patikrinimų duomenis, jis apie šį atvejį pranešė Valstybinei autotransporto inspekcijai. Kopiją prikabino STT.
Jam – geras, tegu pats ir perka
Kokia galimybė surasti tiesą, kas ir kaip gali išpirkti visas klaidas, sukėlusias tiek galvos skausmo prastos būklės automobilį įsigijusiam vilniečiui Romui?
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ vadovas Gintautas Šlėderis naujam automobilio savininkui siūlo susisiekti su bet kurio techninės apžiūros centro direktoriumi ir paprašyti pakartotinai atlikti techninę apžiūrą.
„Direktorius privalo skirti kompetentingą asmenį dar kartą nuodugniai patikrinti visą automobilį. Tada jau bus objektyvus vertinimas – ar tai kontrolierius nepastebėjo ir neįrašė visų trūkumų pagal mūsų reikalavimus, ar galbūt markės atstovai perdėjo. Turėjome vieną atvejį su BMW, kuriam pas mus buvo atlikta techninė apžiūra, bet „Krasta Auto“ atstovybė Klaipėdoje po apžiūros prirašė begalę automobilio trūkumų. Jų nebuvo mūsų reikalavimuose ir jie neturėjo įtakos automobilio saugumui kelyje. Tuomet mes laimėjome“, – sakė Gintautas Šlėderis.
O jeigu tai vis tik buvo techninės apžiūros kontrolieriaus klaidos?
„Tada mes dar kartą patikriname automobilį, peržiūrime visus trūkumus. Ar jie buvo užslėpti, ar kontrolierius jų tiesiog nepastebėjo. Gavę išvadas imamės tam tikrų veiksmų prieš tam tikrus žmones“, – paaiškino techninės apžiūros įmonių asociacijos vadovas.
Ką tai reiškia? Jeigu automobilis išties blogos būklės, bet atliekant techninę apžiūrą kontrolieriui jis pasirodė geras, jis sulauks įmonės numatytų sankcijų. O apgautiems, tačiau nepasiduodantiems naudotų automobilių pirkėjams – palinkėjimas susirasti geresnį modelį ir nebekartoti klaidų.
