„Susisiekimo ministerija laikosi 2018–2019 m. suformuotos pozicijos, kad rombo formos horizontalusis ženklinimas neturi būti naudojamas Lietuvos keliuose ir nepritaria siūlymui juo papildyti KET“, – teigiama ministerijos BNS atsiųstame komentare.
Pasak ministerijos, Kaune prie perėjų naudojami rombai vizualiai yra panašūs į pagrindinį kelią žymintį kelio ženklą, todėl gali būti su juo painiojami ar laikomo jo horizontaliojo ženklinimo atitikmeniu.
„Tokiu atveju kyla grėsmė, kad dėl minėto ženklinimo gali sudaryti konfliktinės situacijos eisme ir kilti grėsmė eismo saugai“, – teigia ministerijos specialistai.
Jie atkreipia dėmesį, kad Europoje Vienos konvencija yra reglamentuoti trikampio formos įspėjamieji kelio ženklai.
„Pažymėtina, kad tai, kas naudojama Šiaurės Amerikos ir Azijos šalyse ar kitur, nebūtinai bus suderinama su Vienos konvencijoje nustatyta kelio ženklų ir ženklinimo sistema, pritaikoma Europoje, ir turės teigiamos įtakos eismo saugai“, – teigia ministerija.
Kaunas mato neabejotiną naudą, ministerija – ne
Kauno savivaldybė teigia, jog kelerių metų avaringumo mažėjimas yra nenuginčijamas įrodymas, kad rombai mieste pasiteisino. Vis dėlto ministerija teigia, kad tai šios priemonės naudingumo neįrodo.
Pasak Kauno miesto savivaldybės, Lyginant 2016–2017 metus, kai tokio ženklinimo dar nebuvo, ir 2018–2019 metus, įdiegus papildomus simbolius, užfiksuotas 45,9 proc. mažesnis eismo įvykių skaičius ties pėsčiųjų perėjomis.
„Statistika ir skaičiai kalba patys už save. Niekas nepaneigs, kad būtent ši naujovė per keletą metų padėjo išgelbėti kauniečių gyvybes – galbūt ne vieną dešimtį jų“, – pranešime spaudai cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Vis dėlto Susisiekimo ministerija tokiais teiginiais abejoja. Jie atkreipia dėmesį, kad Kaune per šį laikotarpį buvo diegiamos ir kitos eismo saugumą gerinančios priemonės, ir būtent jos, ministerijos nuomone, nulėmė gerėjančią situaciją Kauno gatvėse.
Ministerijos duomenimis, 2018 metais pati Kauno savivaldybė skelbė apie pastaraisiais metais skirtą ypatingą dėmesį pėsčiųjų saugumui: įrengusi 100 pėsčiųjų saugumo salelių, kryptinį apšvietimą daugiau nei 500 pėsčiųjų perėjų ir kitas priemones.
„Kauno miesto savivaldybė nepateikė pagrindimo, kad gerėjantys pėsčiųjų avaringumo rezultatai galėjo būti pasiekti išskirtinai dėl naujo ženklinimo (rombų), o ne dėl kartu įgyvendintų kitų veiksmingų ir pripažintų priemonių“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Tuo tarpu rombų veiksmingumas, Susisiekimo ministerijos specialistų teigimu, „nėra pagrįstas jokiais tyrimais, studijomis, analizėmis, Europos valstybių gerąja praktika ir už eismo saugą atsakingų institucijų rekomendacijomis“.
BNS paklausus savivaldybės, kaip buvo įvertintas „rombų“ veiksmingumas, ji nurodė, kad šiais ženklais pažymėtos visos Kaune esančios perėjos, todėl vertinamas yra įvykių skaičius prieš rombų ženklinimo įvedimą ir po jo.
Kauno savivaldybė pripažino, kad per tą laiką buvo atliekamos ir kitos eismo saugumo pagerinimo priemonės, bet pabrėžė, kad situacijos gerėjimas pastebėtas tik po „rombų“ atsiradimo.
„Ženklus eismo įvykių skaičiaus mažėjimas perėjose pastebėtas po rombo formos simbolių taikymo. Žinoma, tam įtakos turėjo daug veiksnių, bet vadinamųjų rombų nauda mes taip pat neabejojame. Jeigu toks sprendimas gali prisidėti išsaugant žmonių gyvybes, esame nusiteikę pasistengti dėl jo įteisinimo“, – teigiama savivaldybės atsakyme.
Rombo formos simbolis ant kelio dangos žymi 30 metrų atstumą iki perėjos, kas atitinka stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu. Antrasis, artimesnis, rombas reiškia, kad iki pėsčiųjų perėjos liko 15 metrų.
Kauno savivaldybė BNS anksčiau yra informavusi, jog vieno tokio ženklo nupiešimas kainuoja 31 eurą.
