„Birželio 13 d. sulaukiau Kėdainių policijos pranešimo dėl užfiksuoto pažeidimo. Pasistatydamas „Audi“ Kėdainių Senojoje g. neva pažeidžiau kelio ženklą „Sustoti draudžiama“. Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo mano automobilį kovo mėnesį, apie 19.30 val. Bet juk taisyklės leidžia neįgaliesiems statyti automobilius po šiuo ženklu. Kėdainiuose, pasirodo, galioja kitokios taisyklės“, – ironizavo vos 20 proc. darbingas Robertas.
Vietoj to, kad atsiprašytų, jog jų technika ne visagalė, turiu įrodinėti jiems, kad esu neįgalus ir nekaltas, – piktinosi vyras.
Pasak jo, „Audi“ buvo pažymėta neįgaliojo ženklais tiek priekyje, tiek gale. Lauke tuo metu jau buvo tamsu, o kameros turbūt neturėjo raiškos fiksuoti automobilių langus, o tuo labiau – kas po jais, todėl ir kilo sumaištis.
„Neįmanoma įžiūrėti, yra neįgaliojo lipdukas ar nėra, bet Kėdainių policija nusprendė, kad aš kaltas. Vietoj to, kad atsiprašytų, jog jų technika ne visagalė, turiu įrodinėti jiems, kad esu neįgalus ir nekaltas“, – piktinosi vyras.
Ilgai įrodinėjo tiesą
Sulaukęs policijos pranešimo, jis ėmė susirašinėti su policijos pareigūne Laura Rimkevičiūte. Manė, jog, pateikęs savo neįgaliojo asmens dokumentus, įrodys turėjęs teisę pastatyti toje vietoje automobilį. Tačiau policijos pareigūnė laikėsi savo: automobilis nėra pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ir pažeidimas užfiksuotas miesto vaizdo stebėjimo kameromis, todėl buvo surašytas protokolas dėl to, kad pažeistas kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimas.
Už šį pažeidimą Robertui grėsė bauda nuo 30 iki 90 eurų, tačiau jis toliau įnirtingai reikalavo įrodyti, kad skiriamųjų ženklų ant jo automobilio tą dieną nebuvo: prašė atsiųsti nuotraukų.
„Tuomet tyrėja atsiuntė stop kadrą iš vaizdo kameromis užfiksuotos medžiagos. Nuotraukoje – mano automobilio numeriai. Paklausiau, ar jie tyčiojasi? Savo numerius tai aš žinau.
Tyrėja tikino, jog automobilis turėjo būti pažymėtas priekyje ir gale, o mano atveju žymėjimo gale nebuvo. Šis ženklas, pasak jos, turi būti akivaizdžiai matomas. Tikinau, jog priėjusiems prie automobilio, jis akivaizdžiai matomas plika akimi. Iš tos nuotraukos, kurią jie atsiuntė, nieko apie tai, kas po lango stiklu, tikrai nebuvo galima spręsti. Miesto kameros nepajėgios fiksuoti raiškiai, ypač tamsiu paros metu.
Paprašiau atsiųsti geros kokybės nuotrauką. Nesulaukęs, reikalavau pripažinti klaidą ir atsiprašyti“, – susirašinėjimo su tyrėja turinį pateikė jis.
Galiausiai, pasėjęs abejonę, ar žymėjimas buvo, ar ne, jis šventė pergalę: iki tol tvirtai savo pozicijos besilaikiusi Kėdainių policija savo nuomonę pakeitė. Birželio 21 d. Robertas sulaukė pranešimo, jog priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Priminė išimtis neįgaliems vairuotojams
Komentuodama susiklosčiusią situaciją, Kauno apskrities policija rašte, skirtame 15min, tikino: „Buvo gautas Kėdainių miesto seniūnijos raštas, kuriame pateiktos nuotraukos (įprasta tvarka). Jose miesto vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti automobiliai, pažeidę Kelių eismo taisykles. Pateiktame sąraše buvo ir „Audi A6“, kurio vairuotojas paliko stovėti automobilį kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.
Kadangi peržiūrėti filmuotą medžiagą jau nebuvo galimybės, o pateiktos nuotraukos yra neraiškios, pareigūnai iš naujo išnagrinėjo pateiktą medžiagą ir nusprendė baudos nebeskirti.
Nuotraukoje nesimatė, jog automobilis yra pažymėtas specialiuoju skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, todėl jo savininkui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.
Po kurio laiko jis pateikė dokumentų kopijas, t. y. neįgaliojo pažymėjimą, neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę. Teigė, jog buvo palikęs ją, o prie automobilio galinio stiklo buvo pritvirtinęs skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“. Kadangi peržiūrėti filmuotą medžiagą jau nebuvo galimybės, o pateiktos nuotraukos yra neraiškios, pareigūnai iš naujo išnagrinėjo pateiktą medžiagą ir, nesant pakankamai duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą, asmeniui administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.“
Policijos atstovai dar kartą priminė, kokias išskirtines teises turi neįgalūs vairuotojai, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 30 procentų. Jiems leidžiama įvažiuoti į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, leidžiama nepaisyti kelio ženklų „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ ir „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“, leidžiama sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto horizontaliojo ženklinimo linijomis.
Transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Kvadrato kraštinės ilgis – 100 mm, apvado plotis – 10 mm. Teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys asmenys turi turėti tai patvirtinantį dokumentą.
Prabilo apie sveikų vairuotojų aferizmą
Laimėjęs kovą prieš Kėdainių policiją, Robertas prakalbo ir apie dar vieną neįgalius vairuotojus kamuojančią bėdą – sveikų vairuotojų aferizmas.
„Jie nusiperka pusę euro kainuojantį lipduką, palieka savo neįgalumo pažymėjimą, užstato neįgaliųjų vietas ir nueina į parduotuves apsipirkti. Tačiau to neužtenka. Reikia turėti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, kuri išduodama tik 30 proc. ir mažiau darbingiems asmenims. Tad tie, kurie darbingumas, pvz., siekia 40 ar 50 proc., tiesiog užima mūsų vietas.
Dukart per metus vykstantys parodomieji policijos reidai – akių dūmimas. Mums kasdien reikia su tuo kovoti. Parduotuvės aikštelėje policininkas prieina prie mašinos, pažiūri, kad yra lipdukai ir neįgaliojo pažymėjimas, ir nebaudžia. O kur kortelė? Kas antras, pasistatęs neįgaliojo vietoje, neturi teisės joje stovėti“, – tikino Robertas.
