Šiltuoju metu dėl palankesnių vairavimui oro sąlygų reikalavimai padangoms eksploatuojant lengvąjį automobilį nėra tokie griežti kaip žieminėms padangoms. Padangų keitimo iš žieminių į vasarines sezonas Lietuvoje prasideda nuo balandžio 1 dienos. Pagal Kelių eismo taisykles nuo balandžio 10-osios draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šių padangų naudojimas, užsitęsus žiemos sąlygoms, gali būti pratęstas nebent susisiekimo ministro įsakymu. Nesilaikant šio nurodymo, vairuotojui gali būti panaikintas techninės apžiūros galiojimas.
„Norime priminti, kad netinkamos eksploatacijai padangos surenkamos ir tinkamai sutvarkomos. Padangos nėra pavojingos atliekos, tačiau pavojų kelia aplinkai, jei jomis saugiai nepasirūpinama“, – antradienį žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojamas Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Transporto priemonių techninės apžiūros ir remonto įmonėms (autoservisams) draudžiama netinkamas eksploatavimui padangas atiduoti jų naudotojui, todėl keičiant padangas autoservise, senosios turi būti priimamos nemokamai.
Padangų platintojai taip pat privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Senas padangas priima ir savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose iš vieno gyventojo priima nemokamai iki 4 ar 5 nenaudojamų padangų per metus, priklausomai nuo savivaldybių patvirtintų priėmimo sąlygų. Kiek padangų priima arčiausiai gyventojo esanti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė, galima pasitikslinti visuomenės švietimui skirtoje svetainėje.
Kas atsitinka su senomis padangomis?
Kaip rašoma pranešime, kol kas daugiausiai padangų atliekų iš Lietuvos išvežama į užsienį deginimui. Jų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas. Patekusios į gamtą padangos suyra tik per 120–140 metų, jos dūla ir išsiskiria sveikatai pavojingų toksinių bei cheminių medžiagų. Lietuvoje padangas perdirba Alytaus bendrovė „Ekologistika“.
„Surinktos senos padangos keliauja perdirbimui. Jo metu specialia įranga atskiriami guma, metalas ir tekstilė. Pastaroji panaudojama energijai gauti, metalas perdirbamas, o iš gumos sumaltos granulės panaudojamos naujų gaminių gamyboje. Perdirbtų padangų guma dengiami sporto aikštynai ar žaidimų aikštelės, iš jos gaminami automobilių statymo apsauginiai kuoleliai ir kiti gaminiai“, – teigia bendrovės vadovas Juozas Cicėnas.
Teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto kiekio. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 25,3 tūkst. tonų padangų, o buvo surinkta 20,5 tūkst. tonų padangų atliekų. Specialistų skaičiavimu, dar apie 10 tūkst. tonų padangų kasmet į Lietuvą įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 5 tūkst. tonų parduodama nelegaliai.