„Mes esame suinteresuoti, kad žmonės žinotų, kur yra sektoriniai greičio matuokliai, ir kad tuose kelio ruožuose važiuotų saugiai, nes jie yra iš tiesų pavojingi“, – LRT RADIJO laidoje „112“ sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis.
– Jau kelerius metus kalbama apie tai, kad keliuose veiks sektoriniai greičio matavimo prietaisai. Vieniems tai labai suprantama įranga, kitiems – gana sudėtinga ir dar nematyta, negirdėta šalies keliuose. Kas yra sektoriniai greičio matavimo prietaisai ir kuo jie skiriasi nuo tų stacionarių greičio matuoklių, kurie keliuose sumontuoti jau kelis dešimtmečius?
– Stacionarūs radarai yra skirti kontroliuoti greitį tam tikrame taške. Statistika rodo, kad jie veikia ruože iki kelių šimtų metrų, o sektoriniai greičio matuokliai skirti eismo arba greičio kontrolei ilgesniame kelio ruože. Jo pradžioje ir pabaigoje įrengtos kameros, kurios užfiksuoja transporto priemonės registracijos numerį bei greitį. Žinomas atstumas tarp kamerų, paskaičiuojamas greitis, tada pagal įveiktą transporto priemonių greitį įvertinama, ar yra pažeidimas, ar ne. Įranga veikia automatiškai, duomenys teikiami į sistemą.
– Vairuotojai išmokę gudrauti: sumažina greitį ten, kur įrengti stacionarūs greičio matuokliai, tas vietas visi puikiai žino savo įprastuose maršrutuose, o jei važiuoja toliau, gali susirasti informacijos. Su sektoriniais greičio matuokliais taip gudrauti nepavyks?
– Mūsų tikslas nėra apsisaugoti nuo gudraujančių. Norime, kad žmonės būtų sąmoningi. Yra pavojingi kelių ruožai, kuriuose reikia laikytis saugaus eismo. Tos vietos parinktos neatsitiktinai – ten, kur dėl viršyto greičio yra eismo įvykių, reikia įrengti sektorinius greičio matuoklius. Mes esame suinteresuoti, kad žmonės žinotų, kur jie yra, naudotųsi programėlėmis, pavyzdžiui, „Waze“, kurios įspėja apie greičio kontrolę ir kad tame kelio ruože važiuotų saugiai, nes jis yra iš tiesų pavojingas.
– Tikslas nėra surinkti kiek įmanoma daugiau baudų, nubausti vos ne kas trečią vairuotoją, bandantį viršyti leistiną greitį?
– Taip, tikslas – užtikrinti eismo saugumą ir kad visi važiuotų maksimaliu leistinu greičiu.
– Tačiau buvo tokių svarstymų, kad reikėtų neskelbti vietų, kur sumontuota tokia įranga?
– Tą atsitiktinę kontrolę vis dar vykdo Kelių policija, o tas vietas, kur įrengta stacionari įranga, galima rasti ir internete – net ir LAKD yra padariusi žemėlapius, juos pateikusi žiniasklaidai ir paviešinusi savo svetainėje. Šiuo metu ta informacija yra vieša ir prieinama.
– Atrodo, nuo rugsėjo mėnesio sektoriniai greičio matuokliai veikia bandomuoju režimu, tam tikrus duomenis gaunate. Vertinant gruodžio mėnesio duomenis, ten, kur greitis ribojamas iki 90 km/val., buvo fiksuoti maždaug 3 tūkst. automobilių, kurie važiavo greičiau nei 130 km/val. kelyje tarp Marijampolės ir Kybartų, taip pat – tarp Panevėžio ir Šiaulių. Ką tai sako? Turbūt pradėjus fiksuoti pažeidėjus ir išrašant baudas už KET pažeidimus bus didžiulis efektas?
– Vien [informacijos] viešinimas žiniasklaidoje duoda rezultatų. Iš bendradarbiavimo su policija patirties žinome, kad, pavyzdžiui, kelyje „Via Baltica“, kur policija įrengė pirmąjį sektorinį greičio ruožą ir apie tai paskelbė žiniasklaidoje, greičio pažeidimų skaičius gerokai sumažėjo. Kai pažeidėjai gaus pirmąsias baudas, efektas bus dar didesnis.
– Ko dabar trūksta, kad sektoriniai greičio matuokliai pradėtų veikti taip, kaip numatyta?
– Paskutinis žingsnis, kurį šiuo metu vykdome, yra metrologinio įteisinimo darbai, planuojama, kad iki birželio mėnesio jie turėtų būti baigti, sistema visiškai veiks ir galėsime bausti.
Pati sistema sukurta praėjusių metų pabaigoje, šiuo metu vykdomi testavimai, sistemos konfigūravimas. Aišku, visi norėjome, kad darbai būtų atlikti anksčiau, bet reali situacija tokia, kokia yra. Planuojama, kad daugiau sutrikimų nebus ir birželį sistema jau veiks.
