Šoninio slydimo varžybos buvo surengtos greta Milano esančiame saugaus vairavimo centre. Atvykus čia ir išvydus slidžią dangą, ant kurios liejamas vanduo, toptelėjo mintis, kad tai tebus įprastas slydimas ant tam skirtos dangos.
Tačiau organizatoriai įspėjo, kad renginys bus kiek kitoks, nei tradiciniai valdomo slydimo mokymai, bet visų kortų neatskleidė iki pat galo.
Juodas ir tylus kaip naktis
Pirmiausia apie automobilius rašantys Europos žurnalistai buvo supažindinti su nauja „Leaf“ elektromobilio versija „Black Edition“. Tai naujausia „Leaf“ komplektacija, kurios išskirtinis bruožas – dominuojanti juoda spalva. „Black Edition“ versija padailinta juodais, šešiolikos colių lengvojo lydinio ratlankiais, minimaliai pakeistais priekiniais žibintais, galiniu spoileriu. Salone taip pat galima rasti naujų akcentų, bet ten jų nėra apstu. Viso labo tai tik mėlynomis siūlėmis apsiūti juodi kilimėliai.
Technologiškai „Black Edition“ bus mažai kuo pranašesnis už kitus įprastus „Leaf“ modelius. Tiesa, „Nissan“ pabrėžia, kad visi „Black Edition“ užsakovai gaus „Around View Monitor“ technologiją, leidžiančią ekrane matyti, kas vyksta aplink automobilį priekyje, gale ir abiejuose šonuose.
Gamintojas deklaruoja, kad visai neseniai pasirodęs ribotos serijos „Leaf Black Edition“ bus pradėtas pardavinėti nuo kitų metų kovo. Pabrėžiama, kad prekyba šiuo modeliu vyks iki rugpjūčio, o pirmasis tūkstantis pirkėjų nemokamai gaus bevielio interneto funkciją automobilyje. Tiesa, kiek vienetų žadama pagaminti ir paleisti į prekybą, gamintojas dar neatskleidė.
Pavairuoti šio modelio nebuvo galima, tačiau organizatoriai įprastais „Leaf“ modeliais surengė nedidelį turą aplink Komo ežerą, esantį Milano pašonėje. Važiuojant vaizdingomis vietovėmis „Leaf“ tiesiog prašėsi nufotografuojamas kur nors kalnų ar ežero peizaže. Taip ir padarėme.
Elektromobilį lenktynėms kūrė laisvalaikiu
Apsukę ratą Komo ežero pakrantėmis sugrįžome į saugaus vairavimo centrą, kur laukė paskaita apie dar vieną išskirtinį „Leaf“ modelį. Šį kartą tai nebuvo serijinei gamybai skirtas elektromobilis.
Apie kadaise paslaptingą ir „Cocoon“ vardu pramintą bei prieš keletą metų oficialiai atskleistą „Nissan Leaf“ projektą žurnalistams papasakojo vienas šios idėjos autorių, „Nissan“ inžinierius Marcosas Garcia.
Tai prototipinė „Leaf“ versija, turinti dvigubai daugiau baterijų modulių, nei įprastas „Leaf“ elektromobilis. Įdomu tai, jog „Nissan“ inžinieriai jį sukūrė visiškai neraginami vadovybės.
Bendraminčių inžinierių būrelis sumanė, jog galima pabandyti su „Leaf“ sudalyvauti ištvermės lenktynėse. Tam skyrę savo laisvą laiką ir į darbus kibę inžinieriai jau po kelių mėnesių sukūrė vienetinį modelį, kurį pavadino „Cocoon“.
Patobulinimams teko aukoti galines automobilio sėdynes ir apdailą, mat 48kWh baterijų sistema vargiai tilpo nedarant jokių pakeitimų. Galų gale, kam tos keleivių sėdynės, jei varžybų metu gale niekas nesėdi? Žinoma, taip pat šalinti nereikalingus daiktus iš salono reikėjo ir norint sumažinti papildomą svorį, kuris atsirado padvigubinus baterijų kiekį.
Barselonoje, „Nissan“ inžinierių laboratorijoje per pusmetį gimęs „Kokonas“ tapo lenktyniniu automobiliu, kuriuo varžomasi Ispanijoje rengiamose „ECOseries“ varžybose. Kūrėjai deklaruoja, kad lenktynėse šiuo automobiliu galima be įkrovimo nuvažiuoti maždaug 240 kilometrų atstumą.
Beje, juo lenktyniauja ne profesionalūs pilotai, o ta pati inžinierių grupelė, kuri nuo idėjos iki realybės įgyvendino „Cocoon“ projektą.
Neabejojama, kad tokie prototipiniai projektai ir laisvė inžinierių fantazijai yra trumpiausias kelias į didesnės talpos baterijų montavimą serijiniams „Leaf“ modeliams. „Nissan“ jau yra paskelbęs apie tai, kad iki 2018-ųjų metų rinkoje pasirodys „Leaf“ su 60 kWh talpos baterijomis, o nuvažiuojamas atstumas sieks beveik 350 kilometrų.
Elektra varomas furgonas virto darbo kabinetu
Dar vienas „Nissan” inžinierių ir Jungtinės Karalystės dizainerių fantazijos vaisius, kuris buvo eksponuojamas renginio Milane metu – „e-NV200 WORKSPACe” modelis.
Kūrėjai šiam eksperimentui panaudojo standartinį, elektra varomą „e-NV200” komercinį automobilį ir pavertė jį darbo kabinetu ant ratų.
Šitaip gimė medines grindis, telefonu valdomą apšvietimą, kompiuterį, dvi kėdes, kavos aparatą, šaldytuvą, bevielio telefono įkrovimo funkciją turintis „e-NV200 WORKSPACe” modelis.
Važiavimui reikalingos technologijos išliko tokios pačios – daugiau baterijų ar kitokių sprendimų pritaikyta nebuvo. Galbūt ir praktiškas, tačiau labai nišinis produktas elektromobilių ir furgonų rinkoje.
Šoninis slydimas kitaip
Po „Black Edition“, „Leaf Cocoon“ ir „e-NV200 WORKSPACe” pristatymo išmušė valanda išbandyti šoninį slydimą su standartiniu „Nissan Leaf“.
Tiesa, žodis „standartas“ šįsyk apėmė viską, išskyrus galines automobilio padangas. Organizatoriai pademonstravo, jog šoninio slydimo varžybos bus vykdomos ant galinių „Leaf“ padangų sumontavus specialius plastikinius „Easydrift“ gaubtus.
Esmė čia paprasta – priekinės padangos visada turės daugiau ar mažiau gerą sukibimą, o tuo metu galas bus linkęs čiuožti pagal fizikos dėsnius. Varžyboms buvo paruoštos dvi trasos – slidi ir vandeniu laistoma speciali danga bei tiesiog šlapio asfalto atkarpa.
Stebėdamas kolegų žurnalistų suktukus tiek vienoje, tiek kitoje trasoje bandžiau įsivaizduoti, koks jausmas vairuoti automobilį, kurio galinė ašis gali „pabėgti“ taip lengvai kaip laukinis mustangas iš triušių aptvaro.
Svarsčiau, kad su priekine varančia ašimi panašų efektą būtų galima išgauti važiuojant ant ledo, kuomet priekyje sumontuotos geros ir dygliuotos žieminės padangos, o gale – nudėvėtos vasarinės.
Sulaukęs savo eilės išbandyti trasą pirmiausia užėmiau keleivio vietą. Prie vairo sėdęs instruktorius pasuko link slidžios, specialios dangos. Čia reikėjo įsibėgėti iki 34 km/val. greičio ir įveikti „gyvatėlės“ formos trasą slystant šonu, permetant automobilio slydimą iš vienos pusės į kitą kelis kartus. Nerodydamas jokios įtampos mano instruktorius be jokių apsisukimų įveikė trasą ir pasuko antrosios link.
Čia reikėjo važiuoti ratu, pasiekti 36 km/val. greitį ir, kuomet prasideda slydimas, apčiuožti šonu visą ratą. Šioje užduotyje instruktorius ir vėl buvo visiškai tikslus ir be jokio vargo šonu slydo tris ratus. Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta. Tačiau neilgam.
Sustoję aptarnavimo zonoje su instruktoriumi apsikeitėme vietomis. Abiem trasoms įveikti turėjau po penkis bandymus, o šeštuoju reikėjo demonstruoti įskaitinį rezultatą. Pradėjau nuo trasos su šlapia, specialia danga. Instruktorius perspėjo, kad stabdžiai čia nereikalingi. Pasiekus 34 km/val. greitį reikia intuityviai dirbti vairu ir atsargiai „žaisti“ akceleratoriumi.
Pirmas vingis – pirmas suktukas. „Prasnaudžiau“ momentą, kuomet reikėjo agresyviau „dirbti“ vairu, o per daug paslydus nebepadėjo net smarkesnis „gazo“ paspaudimas. Antras bandymas buvo panašus, trečias irgi. Ir tik artėjant mano bandomųjų važiavimų limitui ant slidžios dangos, sugebėjau nuvažiuoti daugiau nei pusę trasos slystant šonu.
Finale pavyko kiek geriau, tačiau iki galo išlaikyti automobilio idealiose trajektorijose nepavyko. Suktuką padariau pačiame trasos gale, už paskutinio fontano, kuomet buvo belikę tik ištiesinti automobilį ir užvažiuoti ant asfalto. Iš instruktoriaus sulaukiau įvertinimo, jog pasirodžiau neblogai, tačiau paskutinė klaida nubraukė mano pasiektą rezultatą.
Galvodamas apie kitą „drifto“ rungtį neabejojau, kad čia man seksis geriau, mat po ratais šįsyk bus ne tokia slidi, šlapio asfalto danga. Ant specialios dangos buvo sunku surasti momentą, kuomet automobilis ima slysti. Kiekvienas pavėlavimas sukti vairą ten baigėsi suktuku. Tikėjausi, kad daugiau sukibimo turinti asfalto danga bus atlaidesnė klaidoms ir paliks daugiau vietos interpretacijoms vairu.
Pirmieji ratai ant šlapio asfalto vėlgi baigėsi suktukais arba nutrūkusiu slydimu dėl per mažo slydimo kampo. Kartais per greit įsibėgėdavau, kai kada vėl pavėluodavau į slydimą reaguoti vairu, tačiau šiek tiek geresnio sukibimo jausmas mane nuteikė optimistiškai. Įprastai gyvenime visuomet vairavęs automobilį su priekine varančia ašimi, dalyvavęs įvairiose varžybose ir išbandęs visokias – senas ir naujas padangas, tikėjau, jog šį iššūkį įveikti galiu.
Po kelių nesėkmingų bandymų galiausiai pavyko įveikti daugiau nei pusę rato nuolat slystant šonu. Prieš finalinį važiavimą paprašiau instruktoriaus nedaryti jokios pertraukėlės ir šlapią asfaltą „šturmuoti“ nedelsiant. Įsibėgėjęs iki reikiamo 36 km/val. greičio pajutau, kaip automobilio galinė ašis ima slysti. Nedelsiant ėmiausi darbo vairu ir akceleratoriumi. Žinoma, kiek sunku yra „jausti“ variklį, kuomet negirdi mano ausiai įprasto duslaus benzininio variklio garso.
Mano slydimas šonu tęsėsi vieną ratą ir dar šiek tiek metrų, kol galiausiai ne apsisukau, bet ištiesinau „Leaf“ ir nutraukiau „driftą“. Iš instruktoriaus sulaukiau pagyrimo, nors pats jaučiau, kad pasitobulinęs čia keletą valandų galėčiau čiuožti geriau – bent kelis ratus.
Galiausiai organizatoriai paskelbė, kad vieną „Nissan Leaf Drift King“ taurę už važiavimą ant slidžios, specialios dangos laimėjo prancūzas, o apdovanojimas už kitą, asfaltinę trasą keliauja į Lietuvą.
Keistas „driftas“ su profesionalu prie vairo
Galiausiai po šio pasivažinėjimo galėjome pajusti, kaip elektromobilį jau ant sausos asfalto dangos, bet su tomis pačiomis plastikinėmis padangomis valdo žiedinių lenktynių serijos „Blancpain GT“ pilotas ir „GT Academy“ nugalėtojas Romainas Sarazinas.
22-ejų metų prancūzas, lenktynėse vairuojantis „Nissan GT-R GT3“ bolidą, neslėpė, kad ir jam prireikė laiko norint išmokti slysti šonu plastikinėmis padangomis apautu ir priekine ašimi varomu elektromobiliu „Nissan Leaf“.
Tačiau panašu, kad šis vaikinas trasoje prie „Leaf“ vairo praleido ne vieną dieną, mat pakankamai neįprasta kombinacija „driftui“, renginio dieną jam nesukėlė jokių problemų.
Tarsi iš natų slysdamas asfalto trasa Romainas Sarazinas buvo užtikrintas tuo, ką daro, o aš, įsitaisęs keleivio vietoje, mėgavausi profesionalo demonstruojamais įgūdžiais. Kiek vėliau piloto paprašiau sustoti ir mane išleisti. Ne, nesupykino. Privalėjau jo profesionalius veiksmus įamžinti iš šalies.
BMW fanai turbūt pasijuoks, koks gali būti „driftas“ su priekine varančia ašimi, tačiau tokie užsiėmimai labiau skirti ne sportui ar pramogai, bet įgūdžių tobulinimui. Aišku, nebandykite pirkti bei dėti plastikinių gaubtų ant galinių padangų ir važiuoti į gatvę, tačiau uždarose ir tam skirtose aikštelėse ar mokymo centruose būtent tokio slydimo jausmą patirti reikėtų kiekvienam. Ir nebūtinai su elektromobiliu.
Žurnalisto kelionę organizavo „Nissan“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturėjo.