Šis susibūrimas, – teigiama Šančių bendruomenės pranešime, – yra atsakas į neseniai paviešintą projektą, kuriame numatyta negrįžtamai pakeisti reikšmingiausią Šančių savasties dalį – natūralią krantinę. Anot organizatorių, krantinė pasižymi savo unikaliu grožiu ir rekreacinėmis galimybėmis: nuo seno kauniečiams žinomu pliažu, poilsio ir sporto zonomis bei itin pamėgtu dviračių taku.
„Naujos gatvės pasiūlymas nustebino ne tik Šančių gyventojus, bet ir visus tuos, kurie pamėgo šią ramumu ir saugumu išsiskiriančią upės pakrantę. Kauno miesto savivaldybė, neatlikusi reikiamų tyrimų, nenustačiusi poreikio ir neįvertinusi poveikio aplinkai, užsakė Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektą, kuris prieštarauja darnaus miesto vystymosi principams“, – rašoma toliau.
Organizatoriai paaiškino, kad projekte siūloma įrengti dviejų eismo juostų gatvę su šaligatviu ir dviračių taku, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad statiniai numatyti rajoninių želdynų teritorijoje ir pažeistų istoriškai susiformavusį gatvių tinklą.
„Bendras naujo statinio plotis – 8,5 m, o atstumas tarp raudonųjų linijų, t. y. teritorijos, skirtos gatvės infrastruktūrai, bus net 15 m“, – dėstoma pranešime.
Didžiąją statinio dalį, – teigiama toliau, – numatoma tiesti per natūralų gamtinį landšaftą – žalius plotus, medžiais apaugusias zonas, apsemiamas pievas, taip keičiant upės kranto reljefą.
Pasak organizatorių, statinys projektuojamas upės pakrantėje nuo Geležinkelio tilto iki Panemunės tilto – rekreacinėje teritorijoje, turinčioje skvero statusą. Didžiąją statinio dalį, – teigiama toliau, – numatoma tiesti per natūralų gamtinį landšaftą – žalius plotus, medžiais apaugusias zonas, apsemiamas pievas, taip keičiant upės kranto reljefą.
Gyventojų nuomonės neklausė
Savaitės pabaigoje šančiškius pasiekė dar viena žinia – miesto valdžia ketina rekonstruoti upės pakrantę ir joje įrengti naują poilsio zoną. Toks sprendimas socialiniame tinkle „Facebook“ susilaukė kritikos. Kai kurie kauniečiai svarstė, kaip užliejamoje pievoje atrodys asfalto dangos ar skaldos takeliai, žaidimų aikštelės bei suoleliai. Abejonių sukėlė ir užmojis įkurdinti automobilių stovėjimo aikštelę.
Žemųjų Šančių bendruomenės vadovė Vita Gelūnienė 15min paaiškino, kad tai – visam miestui svarbi rekreacinė zona, itin išpopuliarėjusi kauniečių tarpe. Anot jos, tokių vietų nėra daug.
„Čia yra ir maudyklių zona, futbolo aikštelės, žiemos rogučių trasos. Šalia esantis dviračių takas – vienintelis toks Kaune, nusidriekęs ne prie kelio, o šalia upės. Kadangi miestas yra sveikų miestų tinklo narys, tai manome, kad būtina atsigręžti į upes ne per automobilius, o žmones“, – šeštadienį kalbėjo bendruomenės vadovė.
Paklausta kaip vertina planus rekonstruoti pliažą, pašnekovė 15min paaiškino, kad toks projektas jau buvo svarstytas prieš metus.
„Mes jį svarstėme, pateikėme savo pasiūlymus, diskutavome su savivaldybe, bet po to kalbos nutilo ir nežinojome, kokia to projekto tąsa. Staiga vietoje pliažo projekto atsirado kelio projektas, pažeidžiantis priėjimą prie upės. Visų pirma, padidės užterštumas ir kils grėsmė lankytojų saugumui. Mūsų pagrindinis pageidavimas – kuo daugiau žaliųjų zonų ir kuo mažiau asfalto trinkelių. Norime, kad ši vieta išsaugotų natūralios gamtos charakterį ir būtų kuo mažiau urbanistinės invazijos, kuri keičia ne tik infrastruktūrą, bet ir ekosistemą“, – kalbėjo V.Gelūnienė.
Pašnekovė paaiškino, kad susitikimo tikslas – suteikti progą pasisakyti tiems, kurių nuomonės miesto valdžia nesiklauso.
Net ir šios gatvės projektas internete įkeltas tokiu formatu, kad niekas negali atidaryti dokumento ir susipažinti su medžiaga. Keliami trukdžiai ir gyventojai nėra skatinami dalyvauti miesto planavime.
„Siekiame parodyti pavyzdį, kaip išklausyti bendruomenę, kokie galimi būdai surinkti informaciją taip, kad ji pasiektų valdininkus. Didžioji problema – komunikacijos stygius. Oficialiai informacija pateikiama kažkaip neaiškiai, slapta. Net ir šios gatvės projektas internete įkeltas tokiu formatu, kad niekas negali atidaryti dokumento ir susipažinti su medžiaga. Keliami trukdžiai ir gyventojai nėra skatinami dalyvauti miesto planavime“, – sakė V.Gelūnienė.
Šančiuose gyvenančio Ernesto nuomone, naujasis kelias čia gyvenančiųjų ramybės sąskaita tarnaus A.Juozapavičiaus prospekto naujakuriams. Anot jo, netoliese planuojamos kelių šešiolikaaukščių ir devynaukščių daugiabučių statybos. 15min pašnekovas atviravo, kad paupyje su šeima lankosi dažnai, todėl būtų itin skaudu prarasti gamtos kampelį.
Gyventojai stebisi, kodėl visai neseniai Europos Sąjungos lėšomis įrengtą apšviestą dviračių taką nuspręsta naikinti.
Šančiškių teigimu, šalia upės nusidriekęs europinis dviračių takas sulaukia didelio turistų dėmesio. Anot jų, neretai juo pravažiuoja didelės užsieniečių, ypač vokiečių, grupės. Gyventojai stebisi, kodėl visai neseniai Europos Sąjungos lėšomis įrengtą apšviestą dviračių taką nuspręsta naikinti.
15min kalbinta Žemųjų Šančių bendruomenės narė Genė piktinosi valdininkų sprendimu: „Tai unikalus gamtos kampelis. Tegul Matijošaitis visus šešiolikaaukščius ir devynaukščius kelia į savo rajoną, ten yra vietos. Kelias bus dviejų juostų! Tai ir žmonių žemės turės kažkiek paimti, kitaip netilps. Tegul geriau savo žemes pajudina... Neįsivaizduoju, kaip galėjo taip sugalvoti ir net nepasitarę su žmonėmis...“
Pašnekovė paaiškino, kad šančiškiai kitos tokios vietos neturi. Žinoma, – kalbėjo ji, – yra parkas, bet jame kapinės, todėl renginiams ta vieta netinkama.
Koks parkas ant asfalto? Norime, kad liktų taip, kaip gamta sutvėrė. Koks gi čia pliažas, jeigu visai prie pat bus dviejų eismo juostų kelias. Nepagalvoja apie tai, kaip pablogės gyvenimo sąlygos...
„Koks parkas ant asfalto? Norime, kad liktų taip, kaip gamta sutvėrė. Koks gi čia pliažas, jeigu visai prie pat bus dviejų eismo juostų kelias. Nepagalvoja apie tai, kaip pablogės gyvenimo sąlygos...“, – kalbėjo ji.
Šeštadienį vykusią pilietinę akciją susirinkusieji pradėjo simboliškai susikibdami rankomis, renginyje pasirodė Baltijos cirko artistai. Susitikimą vainikavo gyventojų inicijuota diskusija „Mūsų Nemunas“.
Diskusijos rezultatus, pastabas ir pasiūlymus šančiškiai miesto valdžiai išdėstys balandžio 30 d. Kauno savivaldybėje vyksiančiame naujos gatvės idėjos pristatyme.
Nustatė naujos gatvės eismo intensyvumą
Kauniečių būkštavimus dar labiau sustiprino Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininko prof. Kęstučio Zaleckio atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad naujoji gatvė savo srautu turėtų prilygti Neries krantinės gatvės atkarpai tarp Petro Vileišio ir Varnių tiltų.
„Preliminariai žvelgiant akivaizdu, kad naujoji gatvė logistikos požiūriu Antano Juozapavičiaus prospekto nenustelbs, bet ji taip pat greičiausiai nebus ir foninė gyvenamoji gatvelė“, – sakė mokslininkas.
Kaip rašoma KTU pranešime spaudai, K.Zaleckis skaičiavimus grindė normalizuoto kampinio pasirenkamumo (NKP) rodikliu, kurio metu palyginamas gatvių tinklas bei tranzitinių srautų santykis įvairiu atstumu. Iš skaičiavimų akivaizdžiai matosi, – dėstoma toliau, – kad Žemuosiuose Šančiuose šiuo metu svarbiausia ir intensyviausia gatvė – A.Juozapavičiaus prospektas. Pridėjus palei upę planuojamą nutiesti gatvę ji savo svarbos neprarastų.
„Prasidedant ir stiprėjant viešai diskusijai apie naujos gatvės Žemuosiuose Šančiuose tiesimą ir tai, kaip ji paveiks tiek bendruomenės gyvenimą, tiek tranzitinių srautų pasiskirstymą, nusprendžiau pastarąjį pokytį sumodeliuoti naudodamas Kauno Erdvės sintaksės modelį“, – tyrimą pristatė profesorius.
Erdvės sintaksė remiasi matematiniu grafo modeliu, kuris sudaromas tam tikru specifiniu būdu ir kuris, modeliuodamas galimas keliones, skaičiuoja hipotetines keliones iš visų gatvių atkarpų į visas gatvių atkarpas viešųjų erdvių tinkle, renkantis trumpiausią kelionių atstumą. Taip įvertinamas gatvių tinklo konfigūracijos poveikis transporto srautams.
KTU pranešime taip pat pristatomas tyrimo metodas bei rezultatai. Pasak K.Zaleckio, yra tikimybė, kad naujoji gatvė turės tam tikrą patrauklumą tiek tranzitui, tiek komercinių funkcijų atsiradimui iš esmės nekonkuruodama su esama kaimynystės funkcine-tranzitine ašimi, bet mokslininką kiek stebina pasirinkta idėja – atskirti upės krantinę nuo gyvenamų namų.
„Gatvės veikia kaip simbolinės sienos, atskiriančios šonines teritorijas. Jos ne jungia, o skaldo. Šiuo metu pagreitį įgaunantys naujojo urbanizmo principai kaip tik išskiria atvirų krantinių reikšmę miestams. Pasak jų, krantinės turi būti patogios prieiti visų pirma pėstiesiems, o ne transportui, taip pat jame turi būti įvairių veiklų, užsiėmimų. Realiai tokių įveiklintų krantinių Kaune neturime. Panašiausia vieta – Nemuno krantinė senamiestyje prie amfiteatro“, – atkreipė dėmesį K.Zaleckis.
Kad ir kaip profesionaliai ir pagal pasaulines tendencijas paruošiamas projektas, bet jei jis neatitinka vietos bendruomenės poreikių, projektas nebus sėkmingas.
Jis pabrėžė, kad kalbant apie darnaus miesto vystymą, labai svarbus santykis su bendruomene: „Kad ir kaip profesionaliai ir pagal pasaulines tendencijas paruošiamas projektas, bet jei jis neatitinka vietos bendruomenės poreikių, projektas nebus sėkmingas“. Mokslininkas baiminasi, kad šiuo atveju vardan geresnio susisiekimo, su gatvės atsiradimu sumažėtų rekreacinis krantinės patrauklumas.
