Į šį klausimą kas metus atsakymų ieško autoritetinga JAV vartotojų organizacija „Consumer Reports“, skelbianti automobilių patikimumo ataskaitas, kuriose šimtai tūkstančių vairuotojų vertina naujus automobilius. 2020 metais pirmąją vietą užėmė „Mazda“, surinkusi 83 balus iš 100 ir aplenkusi atitinkamai antrąją bei trečiąją pozicijas pelniusias „Toyota“ bei „Lexus“. Į patikimiausiųjų penketuką taip pat pateko „Buick“ bei „Honda“ markės.
6 laipsnių automatinės hidraulinės pavarų dėžės, atmosferiniai benzininiai varikliai, didelio darbinio tūrio dyzeliniai motorai – iš pirmo žvilgsnio „Mazda“ naudojami technologiniai sprendimai neskamba kaip inovacijų šedevrai. Tačiau iš tiesų Japonijos gamintoja tiesiog laikosi ilgametės koncepcijos ir nuosekliai tobulina jau pasiteisinusius, patikimus bei efektyvius technologinius sprendimus, taip pat leidžiančius atitikti ir augančius ekologijos reikalavimus.
Apie automobilių patikimumą pernai liudijo ne tik „Consumer Reports“ ataskaita. Tarp patikimiausių „Mazda“ automobiliai pateko ir Vokietijos bei Austrijos automobilių techninės priežiūros stočių organizacijos TUV naudotų modelių ataskaitoje. Vertinant 2017 ir 2018 metais pagamintus automobilius, į patikimiausiųjų dešimtuką pateko „Mazda CX-3“, o tarp 2015–2016 m. gamybos geriausiųjų rikiuojasi „Mazda 2“.
Be rizikingų eksperimentų
Anot „Consumer Reports“ automobilių testavimo vyresniojo direktoriaus Jake‘o Fisherio, būdamas mažesnis rinkos dalyvis Japonijos prekės ženklas, nesivaikydamas rizikingų eksperimentų, turi nuolat įdėmiai persvarstyti, kur nukreipti suplanuotas investicijas.
„Naujos technologijos mums dažnai kelia papildomų problemų. O „Mazda“ šioje srityje yra kiek konservatyvi žaidėja“, – ataskaitą komentavo J.Fisheris.
Panašiai vertina ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Vidas Žuraulis, pažymėdamas, kad dalis gamintojų pagal verslo strategiją nelinkę išskirtinai daug investuoti į tam tikrų technologijų vystymą, nes tai nėra jų strateginė ir rinkodaros kryptis.
„Tai reiškia, kad jie nepozicionuoja savęs kaip tam tikrų technologijų lyderių. Tokie gamintojai dažnai renkasi nuoseklaus tobulinimo, bet ne drastiškų technologijų perversmo kelią, ir tai iš dalies pasiteisina, nes bendrieji automobilio patikimumo ir eksploatacijos rodikliai niekuo nenusileidžia nuo rinkos lyderių“, – paaiškina V.Žuraulis.
Vietoje daugybės gamintojų mėgstamų turbinų į „Mazda“ automobilius montuojamiems benzininiams „Skyactiv-G“ motorams naudojamas itin aukštas oro ir degalų mišinio suspaudimas, taip išgaunama gerokai daugiau energijos ir užtikrinami konkurencingi rinkoje dinaminiai bei ekonomiškumo rodikliai.
Naujausių automobilių „Skyactiv-X“ varikliai, pagrįsti kibirkštinio slėginio uždegimo technologija, generuoja didesnę galią ir į aplinką išmeta mažiau teršalų, pasiekia dyzeliniams varikliams būdingą degalų sąnaudų efektyvumą. Įvairias technologijas apimanti „Skyactiv“ programa kompanijos ir buvo sukurta, kad holistiškai spręstų variklių galios bei ekologijos užtikrinimo klausimus.
Šios programos varikliai kartu su ypač tobulintais dizainu ir automobilio valdymo savybėmis lėmė, kad pernai pirmą kartą Pasaulio metų automobilio rinkimų istorijoje du iš trijų finalininkų tapo „Mazda“ naujosios kartos modeliai – „Mazda CX-30“ ir „Mazda3“.
Du lazdos galai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Alfredas Rimkus sako, kad naudojamos turbinos didina variklio lyginamąją galią, o to ir siekia daugelis gamintojų. Pagrindiniai jų privalumai: mažėja masė, lyginamosios degalų sąnaudos, išauga energetinis efektyvumas.
Vis dėlto, specialisto teigimu, yra ir kitas lazdos galas – tokiems varikliams veikiant didesnėmis apkrovomis labai išauga mechaninė ir terminė detalių apkrova, nes didėja slėgis ir temperatūra variklio cilindruose. Todėl detalėms reikalingi atsparesni metalai, anksčiau nenaudotos metalų apdirbimo technologijos.
Kad būtų užtikrinama ganėtinai ilga eksploatacija, reikalingos labai aukštos kokybės medžiagos – alyva ir kitos.
„Kad būtų užtikrinama ganėtinai ilga eksploatacija, reikalingos labai aukštos kokybės medžiagos – alyva ir kitos. Jas būtina laiku keisti, o esant kiek sunkesnėms naudojimo sąlygoms, tai rekomenduojama daryti nė nepasiekus leistinos ridos. Kaip žinoma, ne visi automobilių savininkai yra ganėtinai atidūs, pasitaiko problemų ir dėl naudojamų medžiagų kokybės, todėl tokie patobulinti varikliai gali greičiau pasiekti ribinę būseną, t. y. tapti netinkami toliau naudoti“, – teigia A.Rimkus.
Mokslininkas pastebi, kad dažnai ne ką blogesnių energetinių ir ekologinių rodiklių pasiekiama preciziškai suderinus variklio konstrukciją ir valdymo algoritmą. Žinoma, tokio pat darbinio tūrio atmosferinio variklio galia bus mažesnė, palyginti su turinčiu turbiną, bet degalų sąnaudos gali skirtis minimaliai.
„O ekologiniai variklių, kuriuose degalai purškiami į įsiurbimo kolektorių, rodikliai yra net geresni, nes benzinas turi daugiau laiko išgaruoti ir susimaišyti su oru. Jeigu tvarkingai veikia automobilio ekologinės sistemos, su kuriomis transporto priemonė buvo sertifikuota, faktiškai jų tarša nekelia rimtesnių problemų“, – pažymi A.Rimkus.
Kai mažiau yra daugiau
V.Žuraulis atkreipia dėmesį, kad kuo automobilyje yra mažiau papildomų besisukančių, jungiančių, reguliuojančių ir panašių komponentų, kuo pasitelkiama mažiau skirtingų mechaninių, hidraulinių, pneumatinių ar elektronikos valdymo metodų, tuo konstrukcija veikia patikimiau, nors atskirų kategorijų – ekologijos, dinamikos ar saugumo – efektyvumas ir nėra pats konkurencingiausias.
Paprastesnė konstrukcija padeda išlaikyti mažesnį automobilio svorį.
„Nepaisant to, paprastesnė konstrukcija padeda išlaikyti mažesnį automobilio svorį ir tai iš dalies kompensuoja atskirus ekologijos, dinamiškumo ir kitus rodiklius“, – sako V.Žuraulis.
Mokslininko teigimu, kartais gamintojai tiesiog neinvestuoja į drastišką technologijų vystymą, jeigu mano, kad tai nebus ilgalaikis sprendimas. Verčiau keleriems metams renkasi tebetaikyti jau patikrintų sprendimų technologiją ir po kurio laiko rinkai pasiūlyti kiek pavėluotą, tačiau gerokai atnaujintą ar kitos kartos produktą.
