Susisiekimo ministerija BNS pranešė pasiūliusi Kelių direkcijai nutraukti kelio rekonstrukcijos PPP būdu projekto įgyvendinimą, kurio vertė, preliminariais skaičiavimais, turėjo siekti 169,3 mln. eurų.
„Kelių direkcijos sudaryta projekto darbo grupė, išnagrinėjusi projekto įgyvendinimo galimybes, galimus privalumus ir trūkumus, balandžio mėnesį kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir paprašė leisti nutraukti projekto įgyvendinimą“, – rašoma ministerijos BNS atsiųstame komentare.
„Investuok Lietuvoje“ ir Kelių ir transporto tyrimo instituto ekonominiais skaičiavimais, projekto, nutiesiant 2+1 eismo juostas, didžiausi valstybės turtiniai įsipareigojimai nominalia verte būtų nuo 191 mln. iki 288,4 mln. eurų (su PVM). Tai būtų gerokai daugiau nei numato 2015 metų gruodžio 22 dienos Seimo nutarimas (169,3 mln. eurų su PVM), todėl reikėtų dar kartą kreiptis į Vyriausybę ir Seimą dėl maksimalių valstybės įsipareigojimų, o projekto įgyvendinimo pradžia, tikėtina, būtų ne anksčiau negu 2019 metai“, rašoma Susisiekimo ministerijos komentare.
Be to, direkcijos nuomone, projekto trukmė (13 metų) per trumpa, todėl kyla grėsmė, kad jo kaštai gali padidinti valstybės skolos ir biudžeto deficito rodiklius. Šiuo metu Lietuvos valstybė gali pasiskolinti daugiau nei dukart pigiau nei privatus sektorius.
Anksčiau skelbta, kad visa kelio Vilnius–Utena PPP projekto preliminari vertė siekia 169,3 mln. eurų, iš jų 61,44 mln. eurų – statybos išlaidos. Seimas 2015-ųjų gruodį leido valstybei prisiimti 169,3 mln. eurų vertės įsipareigojimus. Skaičiuojama, kad projektas truktų 13 metų: 3 metai skiriami atnaujinimo darbams, o dar 10 metų – kelio priežiūrai.
Kelių direkcija ministerijai pasiūlė kelią rekonstruoti atskirais ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei paskolas.
Projektui 2015 metų gruodį pritarė Seimas, o pernai rugsėjį Europos investicijų bankas (EIB) suteikė 40 mln. eurų paskolą.
Vilniaus–Utenos kelio PP projektas buvo minimas ir politinės korupcijos skandale, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Kelių direkcijos duomenimis, 1985 metais pastatyto kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes danga yra sutrūkinėjusi, atsinaujina jos plyšiai, deformuojasi siūlės.
