Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, kelių asfaltavimo ir remonto darbai, ypač šalia miškų ar kitų gyvūnų buveinių, kelia didelį stresą laukiniams gyvūnams, sutrikdo nusistovėjusias jų judėjimo trajektorijas. Remonto darbai sukelia daug triukšmo, pasikeičia įprastas eismo srautas, tokiose vietovėse atsiranda daug naujų ir neįprastų kvapų.
„Paprastai vykdant tokius darbus žvėrys pasitraukia ir persikelia į kitas vientas, kur atsiranda kur kas didesnė jų koncentracija. Tiesa, jeigu remontuojama ilga atkarpa, žvėrys gali rasti ramesnį jiems tinkamą praėjimą ir visai netikėtose, gana judriose vietose. Dažniausiai taip elgiasi stirnos“, – pasakoja S.Paltanavičius.
Jo teigimu, gyvūnams reikia daug laiko priprasti prie naujų kelių, todėl ten, kur vyksta remonto darbai, reikėtų būtinai laikytis nustatytų greičio ribojimų.
Kanopiniai gyvūnai – pavojingiausi eismo nelaimėse
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Viktorijos Katilienės, pusė fiksuojamų susidūrimų įvyksta su stirnomis. Nors palyginus su visais eismo įvykiais, susidūrimai su laukiniais gyvūnais sudaro nedidelę dalį, jų nuostoliai yra pastebimai didesni. Vidutinė susidūrimo su laukiniu gyvūnu žala sudaro 1 700 eurus, tuo tarpu kasko draudimo žalos vidurkis – 1 041 euras.
Šiemet didžiausia išmokėta žala siekė 14 tūkst. eurų, kai „Gjensidige“ kliento vairuojamas krovininis automobilis susidūrė su elniu.
Anot gamtininko S.Paltanavičiaus, stambieji kanopiniai žvėrys, kurie turi daugiausiai reikšmės eismo įvykiuose, rudenį šiek tiek keičia elgseną. „Visų pirma, stirnų bei danielių jaunikliai – jau dideli, taigi, bendroji banda gerokai pagausėjo, žvėrių skaičius šiuo metu – gerokai didesnis. Vakarais, rytais ir naktį jie keliauja nors ir į netolimas maitinimosi vietas, taigi – gali kirsti kelius“, – sako S. Paltanavičius.
Jo teigimu, briedžai ir taurieji elniai rujoja iki spalio vidurio, tokiu metu yra labai judrūs, aktyvūs visą parą, jų galima tikėtis netradicinėse žvėrių laikymosi vietose. Be to, tokiu metu elniai susitelkia į kelių ar keliolikos žvėrių grupes ir keliaudami pateikia sunkiai išsprendžiamą problemą: per kelią perėjus keletui žvėrių, niekas nežio, ar jų dar bus, ar galima važiuoti saugiai.
„Rudenį Lietuvos keliuose dažnos lapės, kiškiai, ūdros ir bebrai, mangutai. Nors šie gyvūnai nėra patys pavojingiausi eismo nelaimėse, tačiau vairuotojai turi jausti atsakomybę ne tik už automobilį, bet ir už gyvūno žūtį. Potencialiai žmogui ir jo automobiliui pavojingi visi kanopiniai žvėrys – šernas, briedis, taurusis elnias, stirna, danielius“, – teigia S. Paltanavičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad rudens pradžioje elnių, stirnų ar danielių mitybinės migracijos nebūna itin aktyvios, tačiau nuo spalio pabaigos jos būna išties intensyvios: žvėrys į maitinimosi vietas eina tamsiuoju paros metu, traukia į pastovias žiemojimo vietas, tad gali kelius kirsti mums neįprastose vietose.
S. Paltanavičiaius teigimu, sumažėjus šernų populiacijai, šie žvėrys keliuose problemų beveik nekelia.
Didžiausi nuostoliai – vengiant susidūrimo
Draudimo bendrovės atstovės teigimu, transporto priemonių sugadinimai, susidūrus su smulkesnių gyvūnu, pavyzdžiui, lape ar kiškiu – nedideli. „Dažniausiai apgadinamas automobilio bamperis, priešrūkiniai žibintai, priekinės automobilio grotelės. Didesni gyvūnai padaro daugiau žalos – suskaldo žibintus, bamperį, priekines groteles, pažeidžia vidinius variklio skyriaus elementus ir radiatorių. Susidūrimai su briedžiais baigiasi skaudžiausiai: neretai nukenčia žmonės, o automobilyje sugadinamos visos išvardintos jo dalys, nukenčia priekinis stiklas ir netgi stogas“, – sako V. Katilienė.
Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad sunkiausios pasekmės eismo nelaimių, kai nepatyrę vairuotojai bando išvengti susidūrimo su gyvūnu ir nesuvaldo automobilio. „Tokiais atvejais dažniausiai automobilis nuvažiuoja nuo kelio, trenkiasi į medžius, apvirsta ar išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.
Ji primena, kad automobilių gamintojai netgi taiko briedžio testą, kurio metu greitai važiuojant ir staiga atsiradus kliūčiai, reikia stipriai stabdyti bei staigiais vairo judesiais apvažiuoti kliūtį.
Svarbiausia – gyvūno negąsdinti
Kad būtų išvengta eismo nelaimių, draudimo bendrovės atstovė V. Katilienė vairuotojams pataria laikytis saugaus atstumo, pasirinkti tinkamą greitį ir atsižvelgti į tai, kad gyvūnai greitį suvokia daug blogiau nei žmonės. „Jei kelyje pastebite gyvūną, sulėtinkite greitį ar net sustokite, kad gyvūnas galėtų pasitraukti nuo kelio. Tai sumažins tikimybę, kad sumišęs gyvūnas pradės nenuspėjamai blaškytis“, – pasakojo draudikė.
Patarimai vairuotojams, kaip išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais:
• Pasirinkite važiavimo greitį, atsižvelgdami į oro ir kelio sąlygas.
• Atminkite, kad gyvūnai greitį suvokia daug blogiau nei žmonės ir elgiasi nenuspėjamai.
• Ypač atsargiems reikia būti iškart po saulėlydžio arba prieš saulėtekį, kai laukiniai gyvūnai būna aktyviausi.
• Negąsdinkite gyvūnų kelyje garso signalu.
• Pamatę kelyje gyvūną, įjunkite avarinius žibintus, sumažinkite greitį ir palaukite, kol gyvūnas pasitrauks nuo kelio.
• Atminkite, kad gyvūnai dažnai juda būriais.
V. Katilienė apgailestauja, kad ne visada įmanoma išvengti nelaimingo atsitikimo. „Jei susidūrėte su laukiniu gyvūnu, svarbu likti įvykio vietoje ir apie sužeistą ar nugaišusį gyvūną visada pranešti Bendrosios pagalbos centrui telefonu 112, gamtos apsaugos pareigūnams. Norėdami užregistruoti kasko draudžiamąjį įvykį, taip pat reiktų informuoti Bendrosios pagalbos centrui, užfiksuoti situaciją ir pranešti savo draudikui“, – tvirtina V. Katilienė.
