Jeigu konkursas būtų paskelbtas kitų metų pirmąjį pusmetį, pats parinkimo procesas užtruktų dar beveik metus, o remonto darbai kelyje būtų pradėti ne anksčiau kaip 2018-aisiais. Tokiu atveju avarinės būklės kelias Vilnius–Utena būtų sutvarkytas apie 2022 metais.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Virginijus Sinkevičius, naujojo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, bando atsargiai prognozuoti: „Konkurso sąlygas, kai jos bus parengtos, mes būtinai turėsime pasižiūrėti ir kruopščiai įvertinti. Bet ar projektas bus patvirtintas, ar atmestas, ar grąžintas tobulinti, ar kaip nors dar koreguojamas, kol kas sunku pasakyti. Vertinsime, kai tas sąlygas gausime. Žinoma, reikės išgirsti ir naujojo susisiekimo ministro Roko Masiulio, galbūt ir visos naujosios Vyriausybės bei su korupcija kovojančių institucijų nuomonę šiuo klausimu“.
Kaip anksčiau skelbė BNS, Seimas 2015 metų pabaigoje leido valstybei prisiimti 169,3 mln. eurų vertės įsipareigojimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu rekonstruojant beveik prieš 30 metų nutiestą betoninį kelią iš Vilniaus į Uteną.
Projektas truktų 13 metų: 3 metai skiriami atnaujinimo darbams, o dar 10 metų – kelio priežiūrai.
Šio kelio rekonstrukcijos projektas po padidinamuoju stiklu atsidūrė kilus korupcijos skandalui, kai prokurorai pareiškė įtarimus korupcija tuomečiam liberalų lyderiui ir Seimo nariui Eligijui Masiuliui. Kyšio jam davimu apkaltintas „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, kuris taip pat kaltinamas papirkęs ir vieną tuomečių Darbo partijos lyderių Seimo narį Vytautą Gapšį. Prokurorai įtaria, kad, be kita ko, R.Kurlianskis politikus spaudė priimti koncernui palankius sprendimus dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos.
