Po beveik 15 tūkst. lėktuvais įveiktų kilometrų iš Vilniaus į Pietų Ameriką, kur netrukus prasidės Dakaro ralis, „General Financing team Pitlane“ komandai dar reikia automobiliais nukeliauti paskutinius 1300 km iš Argentinos sostinės Buenos Airės į Paragvajaus sostinę Asunsjoną.
Buenos Airėse sėkmingai atsiėmusi lenktynėms keltu iš Europos atgabentą techniką – lenktyninį bolidą, techninio aptarnavimo sunkvežimį bei 3 visureigius – visa komanda vieningai patraukė į apie 20 valandų trukmės kelionę iš vienos šalies į kitą. Penktadienio rytą „General Financing team Pitlane“ komandos automobiliai pasiekė Paragvajaus pasienį, prieš tai pervažiavusi nemažą gabalą Argentinos.
Išvažiavus iš nediduko Kampanos miesto Argentina keliauninkus pasitiko gan patogiais mokamais greitkeliais, leistinu 110 km per valandą greičiu ir gamta, iš pažiūros visiškai primenančia mūsų turimą Lietuvoje. Jei ne retkarčiais į regėjimo lauką įšokančios palmės, tikrai galėtum pagalvoti, kad ne Pietų Amerikoje esi. Juolab kad sėdint automobilyje su įjungtu kondicionieriumi lauke tvyrojusio 32 laipsnių vasaros karščio visiškai nesijautė.
Komandai pasisekė, kad kelionė per Argentiną ją ištiko būtent šiuo metu, o ne keliomis dienomis anksčiau, kuomet šalį plovė didelės liūtys. Dėl jų išsiliejo upės ir vanduo buvo apsėmęs dalį kelių ir net greitkelių. Tai, žinoma, šalies gyventojams ir svečiams sukėlė daug nepatogumų, tačiau mums parūpino gražių nurimusio potvynio vaizdų pakelėse.
Net specialiai nepasidomėjus Argentina kaip šalimi, pro automobilio langus matomi vaizdai neleido suabejoti, jog tai yra žemės ūkio šalis. Pakeliui didelius rapsų, sojų laukus ilgainiui keitė kukurūzų ir žemaūgių saulėgrąžų plantacijos. Paskutiniu metu būtent soja yra Argentinos pagrindinė žemės ūkio kultūra. O ūkininkų apdirbtus laukus kartas nuo karto papildė, rodos, didžiulio ploto ganyklos, pilnos romiai besiganančių karvių ir jaučių.
Bekeliaujant teko pastebėti ir tai, jog Argentinos keliai yra pilni „pikapų“. Panašu, kad šio tipo automobilius vietiniai labai mėgsta, nes su ne vienu tokiu Toyota, Ford ar Mitsubishi teko prasilenkti. Atskirą pasakojimo eilutę reikėtų skirti ir Argentinos vintažiniams sunkiasvoriams automobiliams, savo priekiniais „fasadais“ labiau panašiems į filmuko „Žaibas Makvynas“ herojų Bruolį nei į mums Lietuvoje įprastus krovininius automobilius. Panašu, kad tokiais sunkiasvoriais Argentinoje pervežama nemaža dalis įvairių krovinių.
Argentinos keliai vietomis yra praskaidrinti vietiniais turgeliais. Tame, kurį aplankėme, galima buvo nusipirkti gan įvairių dalykų, pradedant vaisiais (apelsinais, persikais) ir daržovėmis, baigiant rūkyta dešra ir medumi. Kas įdomiausia, turgelio – ne tik šio, bet ir kitų pastebėtų keliaujant toliau – šeimininkai pasirūpino, kad juos dar iš toli pamatytų automobilių vairuotojai. Per kelis šimtus metrų iki turgelio išdėstyti ranka prirašyti plakatai skelbia turgelio „meniu“, o patys plakatai išpuošti spalvingomis dėmesį atkreipiančiomis vėliavėlėmis.
Apie Dakaro ralio fanus ir jų aktyvumą bei drąsą teko skaityti ne viename straipsnyje ir girdėti ne kartą pasakojant. Iš tiesų yra taip, kaip ir pasakojama. „General Financing team Pitlane“ komandos nariai kelionės į Paragvajų metu nuolat sulaukdavo įvairaus fanų dėmesio – smalsių žvilgsnių, prašymų nufotografuoti ir nusifotografuoti drauge, garsinių signalų iš pro šalį važiuojančių automobilių. O autobuso vairuotojai, susilyginę su vienu iš komandos visureigių gan judrioje miesto gatvėje, gestais prašė padovanoti jiems kepurėlių.