Iš Estijos išplauksime 19.30 val., tačiau iš Skuodo išjudame labai anksti. Kol išvažiavome iš toliausiai nuo Vilniaus nutolusio miestelio, sutikome gal tik vieną automobilį – Skuodas dar miega...
Išvykstame kupini lūkesčių – pamatyti šiaurės pašvaistę, laisvėje bėgiojančius šiaurės elnius, kurie suomiams yra įgrisę, nueiti iki draugiškiausios valstybių sienos – Norvegijos, Suomijos ir Švedijos susikirtimo. Man, ekipažo vairuotojui, visos kelionės metu teks įveikti daugiau nei 4000 kilometrų.
Pagal planą kai kuriomis dienomis turėsiu važiuoti daugiau nei 800 kilometrų be poilsio. Vidutiniai atstumai nėra didelė naujiena, tačiau visada, kai prieš akis daugiau nei 1000 kilometrų kelio be miego, galvoji, ar viskas pavyks gerai, be jokių nemalonių siurprizų.
Pakeliui nusprendžiame užsukti į Talino centrą, nes nė vienas iš trijų ekipažo narių ten nesame buvę. Praėjus kiek daugiau nei valandai nuo išvažiavimo mes jau už Mažeikių, kirtę Latvijos sieną.
Į kelionę pikapu – kodėl gi ne?
Jeigu kada nors esate važiavę į Latviją pro Mažeikius, žinote, kad ten kelio danga yra tokia, kurią galima pavadinti „50 pilkų atspalvių“. Tačiau net ir tokie keliai, kai atrodo išbarškės dantys mums nėra labai baisūs – važiuojame apynauju, komfortišku automobiliu – 2015 metais pagamintu naujausiu „Nissan Navara“ pikapu.
Galima sakyti, kad ši kelionė dar ir automobilio bandymas. Kai kurie bičiuliai neslėpdami nuostabos klausė, ar mes išprotėjome, kad važiuojame komerciniu transportu? Juk vis tiek savotiškas iššūkis.
„Sėdynės jums atbuks“, „taigi per nelygų kelią dantis išsvaidysit“, „o nepagalvojot, kad bus nepatogu ir mažai vietos?“, – tokių ir panašių replikų teko išgirsti iš žmonių, išgirdusių apie mūsų kelionę.
Dabar, kai kelionės finišas jau praeityje, galime drąsiai teigti, kad visos kelionės metu net nepajautėme, kad važiuojame komerciniams tikslams pritaikyta transporto priemone. Tai tikrai nėra iš piršto laužti paistalai. Pirmasis ir ko gero pagrindinis dalykas – jaustis patogiai padėjo automobilio užpakalinėje dalyje montuojama daugiasvirtė nepriklausoma pakaba.
Važiuojant per kelio nelygumus visą kratymą sugeria pakaba. Priešingai negu tai yra pikapuose su lingėmis. Sakysite – kokio velnio pirkti pikapą važiavimams atostogauti, jeigu yra dideli D segmento universalai ir naujausias mados klyksmas krosoveriai? Krovumas.
„Double Cab“ versija, tokia, kokia buvo mūsų „Navaroje“, bagažo skyriuje galima prikrauti daugiau nei toną svorio. Krovinių skyrius yra apie pusantro metro pločio ir „King Cab“ versijoje net 1,75 ilgio su uždarytomis durimis. Tiesą sakant, krovinių skyriuje, pasidengus čiužinį, galima ir miegoti, jeigu jūsų kelionės kryptis – pietūs. Dar vienas pliusas yra tas, kad krovinių skyrius yra lengvai pasiekiamas.
Mes visą savo mantą galėjome matyti iš viršaus, atsidarę specialią krovinių skyriaus užuolaidą. Tai ypač patogu norint greitai surasti kokį nors daiktą, pasislėpusį tarp galybės maišų ir lagaminų. Negi tai nėra patogiau už iki stogo prikrautą bagažinę kitokio kėbulo automobilyje?
Taline gyvena ir vaiduokliai
Grįžkime prie kelionės. Neprailgus mes jau pravažiavome visą Latviją ir Estiją ir pavakarę jau esame šiaurinėje Estijos dalyje – sostinėje Taline. Čia nenakvosime, tik trumpam vykstame apžiūrėti vaiduoklių istorijomis garsėjančio Talino senamiesčio.
Mūsų vizitas čia labai trumpas, tad apžiūrime tik kelis objektus ir judame toliau. Įdėmiau apžiūrime Saunos bokštą, kurio viršuje įsikūrusi jauki kavinukė. Įdomiau yra tai, kokias istorijas jis slepia.
Pasakojama, kad bokšte XVI – XVII a. buvo kalėjimas. Vieną kartą čia buvo įkurdintas jaunas nusikaltėlis, kuris taip bijojo čia gyvenančių šmėklų, kad kalėjime jam leido dienas ir naktis leisti kartu su savo samdytu pavaldiniu.
Teigiama, kad po pirmosios įkalinimo nakties abu jaunuoliai buvo rasti išbalę ir drebantys. Jie pasakojo, kad visą naktį juos abu gąsdino šmėklos ir dvasios...
Dar šiurpesnė istorija yra ši: vienas čia kadaise buvusio kalėjimo prižiūrėtojas neapsikentė naktį šaukiančių kalinių ir nusprendė įsitikinti pats ir įtikinti kitus, kad jokios dvasios čia negyvena, o kaliniai turbūt tik apsimetinėja.
Jis paprašė kolegų, kad uždarytų jį nakčiai į belangę, o ryte išleistų. Tačiau viskas pasisuko kiek kita linkme – ryte prižiūrėtojas buvo rastas negyvas. Pasakojama, kad tai įvyko maždaug apie 1600 metus. Žinoma, tai yra tik legendos, tačiau jos sutraukia milžinišką kiekį lankytojų Taline kiekvienas metais. Šiek tiek pasikapsčius internete galima rasti daug gidų organizuojamų ekskursijų, kurių metu vaikštoma po senuosius Talino bokštus ir klausomasi šiurpių gidų istorijų.
Su vaiduokliškomis nuotaikomis palikome Baltijos šalis. Prieš akis – apie 90 kilometrų kelionės jūra iki Helsinkio, o iš ten ilgas ir tolimas kelias link Kilpisjarvi ežero, prie kurio yra Norvegijos-Švedijos-Suomijos valstybių susikirtimas.
Kita dalis: Kelionė į šiaurę 2 dalis: Lietuvos kelininkai neprižiūri kelių žiemą? Apsilankykite Suomijoje