Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kelionė į pajūrį: kaip „neuždusti“ spūstyse ir neįsivelti į konfliktą

Termometrų stulpeliams perkopus net 30 laipsnių, didžiųjų miestų gyventojai šį savaitgalį masiškai „evakuojasi“ į pajūrį. Tiesa, šią vasarą, kaip ir praėjusią, teks apsišarvuoti kantrybe. Šiuo laikotarpiu ne vienoje svarbioje kelio atkarpoje plušės technika ir darbininkai. Kokius maršrutus geriausia rinktis ir kaip važiuoti, kad rūpesčių būtų kuo mažiau? Ir kaip neįsivelti į konfliktus? Juk daugelis dar prisimena moters išpuolį su ramentu ir keletą kitų epizodų.
Kadras iš video
Kadras iš video / 15min.lt nuotr.

Savo patirtimi, kaip sekėsi važiuoti į pajūrį, dalinkitės gazas@15min.lt

Automobilių kelių direkcijos atstovai tikina, kad kelyje Vilnius-Klaipėda yra keletas vietų, kuriose vyksta kelio remonto darbai, tačiau eismo trikdžiai minimalūs – greitis ribojamas tik remonto vietoje. Todėl keliaujantys nemalonumų dėl to neturėtų patirti.

Tačiau, pasižiūrėjus įdėmiau, galima matyti, kad kai kuriose remontuojamų atkarpų vietose ribojamas ne tik greitis, bet ir eismo juostų skaičius. Todėl judėjimas vyksta viena kelio puse ir ganėtinai lėtai. Važiavimo ritmą griauna ir kartais chaosą sukelia laikinos geltonos eismo juostas žyminčios linijos.

Tad važiuojant remontuojamu keliu reikia nepamiršti, kad šios aplinkybės turės didelės įtakos kelionės laikui. Ne mažiau lemia ir pačių vairuotojų elgesys.

Kaunas: važiuoti, užvažiuoti ar apvažiuoti?

Situacija Kauno apylinkėse pasunkėjo jau nuo balandžio vidurio, pradėjus rekonstrukcijas kelyje A5 važiuojant link Kauno pro Akademiją. Taip pat ir remonto darbai Islandijos plente (A1) važiuojantiems pro Šilainius ir Vytėnus link IX-ojo forto.

Ir jeigu ties „Mega“ įvyksta bent menkiausia avarija, eismo paralyžius garantuotas.

Kur stovi policija Kaune nuotr./Avarija Kaune
Kur stovi policija Kaune nuotr./Avarija Kaune

Kada spūstys intensyviausios: laukti tenka valandą

Visgi Automobilių kelių direkcija pataria važiuojantiems per remontuojamus ruožus rinktis ne piko valandų laikotarpį, kuomet tikimybė įveikti maršrutą greičiau nei aplinkiniais keliais yra didesnė.

Google Maps iliustr./Spūstys prieš Kauno formuojasi dėl Islandijos pl. rekonstrukcijos
Google Maps iliustr./Spūstys prieš Kauno formuojasi dėl Islandijos pl. rekonstrukcijos

Žinoma, ir dieną, priklausomai nuo eismo intensyvumo, kartais susidaro trikdžių, tačiau dažniausiai dėl nenumatytų situacijų: avarijų, oro sąlygų. Pasak kauniečių, kiek didesnis nei įprasta eismo intensyvumas remontuojamo kelio atkarpose būna 12-14 valandomis, kuomet dirbantys žmonės vyksta pietauti.

Didžiausios spūstys pradeda formuotis pavakare, apie 16 val. Važiuojantieji pastebi, kad spūstys pradeda formuotis jau prieš Kleboniškio tiltą link „Megos“ ir atvirkščiai, o kartais jose tenka pralaukti net ir ilgiau valandą. Tuomet geriau važiuoti per miestą – Ateities pl., Taikos pr.

Eismas ties „Mega“ Islandijos plentu per įrengtas pervažas dabar nukreiptas kairiąja magistralės juosta po 2 eismo juostas kiekviena kryptimi.

Remonto laikotarpiu yra susiaurėjusi važiuojamoji kelio dalis, o greitis ribojamas iki 50 km/val. Važiuojant piko valandomis šią atkarpą įveikti gali kainuoti tikrai nemažai laiko ir nervų.

Dar didesnės spūstys formuojasi Šakių plente važiuojant ties Akademija abiejomis kryptimis, tiek į miestą, tiek iš jo. Čia nuo 16 iki 18 valandos yra pats nepalankiausias metas keliauti, nes spūstyse galite užtrukti ir daug ilgiau nei valandą.

Darbų metu šiame ruože susiaurėjusi važiuojamoji kelio dalis ir ribojamas greitis iki 30 km/val. Važiuojantiems iš kelio „Via Baltica“ didžiausias leistinas greitis – 80 km/val.

Eismas ties Akademija
Eismas ties Akademija

Apribojimai dar keisis rugpjūtį

Kelio ties „Mega“ kapitalinio remonto metu eismo organizavimas dar keisis ir nuolatos bus taikomi vienokie ar kitokie apribojimai, todėl vairuotojai turėtų nepamiršti pasižiūrėti, kokios sąlygos bus prieš kiekvieną kelionę.

Rugpjūčio viduryje numatomas dar vienas eismo pokytis: eismą planuojama nukreipti per jau įrengtas naujas dangas į dešinę pusę. Čia taip pat eismas vyks po 2 eismo juostas abejomis kryptimis.

Todėl šią vasarą renkantis maršrutą per Kauną, jei neįmanoma važiuoti ne piko metu, patariama aplenkti tvarkomas vietas. Variantų, kaip tai padaryti – ne vienas.

Alternatyvų – ne viena

Nenorintiems gaišti laiko spūstyse rekomenduojama rinktis aplinkinius maršrutus. Tarkime, važiuojantys nuo Vilniaus, galėtų aplenkti remontuojamas Kauno vietas ir rinktis maršrutą Vilnius – Ukmergė – Klaipėda.

Maršrutas pro Ukmergę
Maršrutas pro Ukmergę

Tiesa, nors planuojama kelionės trukmė pailgės nuo 3 val. 23 min., neskaičiuojant spūsčių, iki kiek daugiau nei 4 valandų, tačiau sumažės nepatogumų.

Taip pat yra galimybė nuo Vilniaus ar Kauno link pajūrio keliauti senuoju Žemaičių plentu – čia kelionė teoriškai turėtų trukti 4 val. 18 min. Šiame kelyje didesnių remonto darbų neplanuojama, nebent trumpalaikiai miestų gatvių taisymai, trunkantys kelias dienas ar savaites, kurie didesnių nepatogumų keliautojams neturėtų sukelti.

Maršrutas Žemaičių pl. 
Maršrutas Žemaičių pl.

Norintiems dar kitokio maršruto – galima rinktis kelionę iš Vilniaus į pajūrį per Panevėžį. Tuomet kelionė apytiksliai truktų 4 val. 22 min., nes nuo Vilniaus iki Panevėžio galima važiuoti maksimaliu 130 km/val greičiu.

Maršrutas pro Panevėžį
Maršrutas pro Panevėžį

Ir dar vienas smagus, vaizdingas maršrutas, tinkantis važiuojantiems ir iš Kauno, ir iš Vilniaus – pro Panemunės pilis, Vilkijos keltą, Šilutę. Kelionės trukmė nuo Vilniaus – 5 val. su galimybe apžiūrėti daugybę istorinių objektų ir pasigrožėti Nemuno pakrantėmis. Tiesa, maksimalus leistinas greitis – 90 km/val.

Vaizdingas maršrutas Nemuno pakrante
Vaizdingas maršrutas Nemuno pakrante

Už Kauno (ne)galima atsipūsti

Keliaujant iš Kauno iki pajūrio gali tekti susidurti su jau smulkesniais kelio remonto darbais. Išskiriami keli objektai, kuriuose šiuo metu vyksta darbai t.y. tilto per Lokystą valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas-Klaipėda 241,165 km Kauno kryptimi. Tačiau čia eismas kreipiamas iš vienos kelio pusės į kitą, todėl nepatogumus patirt gali ir keliaujantys į pajūrį, ir iš jo. Atkarpoje greitis ribojamas iki 70 km/val.

Eismas link Klaipėdos
Eismas link Klaipėdos

Taip pat vyksta ir Endriejavo viaduko kapitalinis remontas pajūrio kryptimi link Žemaičių plento, čia darbai turėtų būti baigti rugpjūčio pabaigoje. Šioje atkarpoje eismas kreipiamas iš vienos kelio pusės į kitą. Greitis ribojamas iki 70 km/val.

Lengvesnis grįžimas

Pasilepinus savaitgalio ar atostogų malonumais sugrįžti į realybę teks greičiau nei norėtųsi – tą pajusite dar keliaudami.

Kad kelionės nebūtų tokios „skausmingos“, išmaniosios technologijos padės sužinoti visus galimus trikdžius kelyje. Išmanioji navigacija „Waze“ (arba „Google Maps“) parodys visas galimas kliūtis – eismo trikdžius fiksuoja ir patys vartotojai, todėl čia dažniausiai atsiduria pati naujausia informacija apie eismo sąlygas.

„Waze“ pasiūlymas sukti per Karoliniškes
„Waze“ pasiūlymas sukti per Karoliniškes

Taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ yra daugybė grupių (pvz. „Pagalba vairuotojams“ ir pan.), kuriose vairuotojai dalijasi informacija apie eismo sąlygas bei įvykius įvairiuose miestuose. Prisijunkite prie jų, arba prie 15min Gazas FB paskyros.

Apie vykstančius darbus, oro sąlygas ir kitą kelių naudotojams naudingą informaciją galima rasti ir Kelių direkcijos Eismo informacijos centro skelbiamoje informacijoje adresu: eismoinfo.lt. Duomenys nuolatos atnaujinami pagal rangovų suteikiamą informaciją.

Pavojingas „isteriškas“ vairavimas ir galios demonstravimas

Norintiems sklandžių kelionių svarbiausia suprasti, kad būtent netinkamas vairuotojų elgesys neretai ir sudaro didžiausias spūstis, o ne remonto darbai.

Kelių eismo taisyklėse nurodoma, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Tačiau neatsargūs vairuotojų manevrai neretai iššaukia konfliktines situacijas.

Vienas įsimintiniausių atvejų – dar prieš dešimtmetį interneto platybėse pasklidęs vaizdelis, nufilmuotas kelyje Kaunas-Klaipėda. Jame pasižymėjo moteris su ramentu, „auklėjusi“ vairuotoją su „Volvo“, kuris bandė sulaikyti KET pažeidėjų virtinę. Tą kartą, susidarius didžiulėms spūstims, vairuotojai pradėjo apvažinėti eismą dešiniuoju kelkraščiu, o tą griežtai draudžia KET.

VIDEO: Incidentas Klaipeda-Vilnius 2009 07 06 ~17val

Pamačius tokias ir panašias situacijas kyla klausimas, ar tikrai keliuose egzistuoja pagalba ir atsargumas? Sudėtingos eismo sąlygos atskleidžia tikrąjį mūsų vairuotojų charakterį.

Spūstys kyla dėl blaškymosi

Kelių eismo taisyklių pažeidimai, bandymai apvažiuoti lėtai judantį transporto priemonių srautą, važiavimas kelkraščiu ir kitoks nedrausmingas, „isteriškas“ manevravimas dažniau sukelia papildomas spūstis ir daro įtaką eismo saugumui, teigia policijos atstovai.

Vairuotojai neretai blaškosi kaip skubantis pirkėjas parduotuvėje, kuris ieško greičiausiai judančios eilės ir laksto iš vienos į kitą. Panašiai elgiasi ir vairuotojai, matydami, kad vienoje juostoje eismas vyksta greičiau – persirikiuoja į ją, tuomet pamato sparčiau judantį eismą ta juosta, kurioje buvo ir vėl bando grįžti į ją. Taip vairuotojai elgiasi ne tik neatsakingai tačiau neretai ir „užkiša“ kelia už jų važiuojančioms mašinoms, kol šie bando „įlįsti“ į kitą eismo juostą. Tokios spūstys, sukeltos „iš nieko“, vadinamos fantominėmis.

Pagarbos trūkumą parodo ir tokie atvejai, kai staigūs vairuotojų išvažiavimai į kelkraštį arba įvažiavimai į srautą nuo kelkraščio sukelia eismo įvykius, priverčia kitų automobilių vairuotojus staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį.

O jeigu eismo sąlygos iš tiesų verčia keisti važiavimo kryptį ir greitį, kultūringi vairuotojai turėtų prisiminti „užtrauktuko“ principą, itin paplitusį Vakarų Europoje ir įleisti kolegas iš šalutinės juostos.

Teks pakratyti pinigines

Jei visgi nutinka taip, kad neužtenka šaltų nervų ar vairuotojai bando gudrauti – jų laukia nemenkos baudos.

Pavyzdžiui, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas lengvųjų automobilių vairuotojams gali atsieiti 30-90 eurų. Maršrutinio transporto vairuotojai pinigines pakratys stipriau – nuo 120 iki 170 eurų. Gali būti skirtas ir teisių atėmimas 1-3 mėnesiams.

Vairavimas vienu metu padarant kelis eismo saugumui keliančius pažeidimus, lenkimas vietose, kur negalima lenkti, pavojingos situacijos sukėlimas gali kainuoti 170-230 eurų. Teisės vairuoti atimamos 3-6 mėnesiams. O neturint vairuotojo pažymėjimo teks sumokėti 250-600 eurų.

Chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis vairavimas gali atsieiti nuo 450 iki 1000 eurų. Taip pat tokiu atveju netenkama teisių iki dviejų metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų