Važiuojant automagistralėje ar kitame apkrautame kelyje, dažnam vairuotojui išsprūsta koks nors nemandagus epitetas, skirtas kitos transporto priemonės valdytojui. Ką daryti, kad keiktis prie vairo reikėtų rečiau, o ir pati kelionė atostogų tikslo link būtų sklandesnė?
Poilsis priklauso nuo greičio
Didesnis greitis ne visada lemia greičiau pasiektą kelionės tikslą – tuo įsitikinęs „Lexus“ vairavimo akademijos vadovas Darius Grinbergas, dažnai automobiliu keliaujantis Italijoje, Lenkijoje bei Baltijos šalyse, mat čia kartingo varžybose dalyvauja jo sūnus Gustas, o ir jis pats organizuoja ne vieną automobilių sporto renginį.
„Kelerius metus labai dažnai teko važinėti į lenktynes Lenkijoje. Krašto keliais važiuodavau 90–100 km/val., automagistralėse niekada neviršydavau leidžiamų 140 km/val. Ir labai dažnai automobilį, kuris mane pralenkė prie Augustavo, sutikdavau degalinėje kur nors prie Poznanės, nes man reikėjo rečiau stoti (nepavargdavau), taip pat sutaupydavau laiko papildomam degalų įsipylimo sustojimui“, – prisimena D.Grinbergas.
Susiruošus automobiliu į ilgesnes keliones, reikėtų prisiminti šią paprastą taisyklę – kuo greičiau važiuosi, tuo dažniau teks ilsėtis.
Jis teigia, kad greitis sparčiau nuvargina – greičiau važiuojančio automobilio vairuotojas pavargsta anksčiau nei tas, kuris važiuoja lėčiau. Žinoma, automobilis, kelio sąlygos ir vairuotojo galimybės yra svarbūs kintamieji, naujo „Audi A8“ vairavimas yra paprastesnis nei 1990-ųjų „Audi 100“, tačiau bendrąja prasme taisyklė yra būtent tokia: greičiau važiuojantis vairuotojas nuovargį pajaučia anksčiau.
„Susiruošus automobiliu į ilgesnes keliones, reikėtų prisiminti šią paprastą taisyklę – kuo greičiau važiuosi, tuo dažniau teks ilsėtis. Nekalbu apie bepročius, kurie be sustojimų lekia 2000 kilometrų. Tokie anksčiau ar vėliau pakliūva į didelius eismo įvykius. Kalbu apie normalius žmones, kuriems organizmas pats pasako, kad pervargo, ir jie to balso paklauso“, – aiškino saugaus vairavimo specialistas.
Vairuotojai „auklėjasi“
D.Grinbergas pastebėjo ir kitą tendenciją – Lietuvos keliuose vis rečiau pasitaiko antroje eismo juostoje „užmiegančių“ ar smarkiai greitį viršijančių vairuotojų.
„Galiu tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje tikrai mažėja antroje eilėje „užmiegančių“ vairuotojų. Niekuomet neapvažiuoju iš dešinės, visuomet kantriai laukiu, kol mane pastebės ir turiu pripažinti, kad mano kantrybę bando vis mažiau vairuotojų. Vis mažiau pasitaiko ir tokių, kurie prašvilpia lyg pro stovintį.
Magistralinis kelias Vilnius–Kaunas didžiausiomis apkrovimo valandomis jau labai supanašėjo su Italijos ar Vokietijos greitkeliais, kai didžiulis automobilių srautas juda greitai ir vienas šalia kito“, – lygino D.Grinbergas, pridūręs, jog tokiu stiliumi Lietuvoje važiuoti dar kiek pavojinga – vairuotojai nesugeba palaikyti tolygaus greičio ar įspėti iš anksto apie ketinimą persirikiuoti.
Kalbėdamas apie kairiausia eismo juosta lėtai judančius automobilius vairuotojas prisiminė analogiškas situacijas užsienio valstybėse. Pavyzdžiui, Italijos šiaurėje kiti eismo dalyviai labai retai agresyviai ragina pasitraukti į dešiniąją juostą ir leidžia ramiai pabaigti persirikiavimo manevrą. Tačiau Lenkijos greitkeliuose situacija paprastai būna atvirkštinė – prisiviję vairuotojai prilimpa prie pat automobilio užpakalio, mirksi šviesomis, naudoja garso signalą ir bando kitais būdais aplenkti. Toks elgesys kartais pasitaiko ir Lietuvoje.
Automobilio naudojimo klaidos
Lietuvoje kelionių atstumai nėra ilgi, labai retais atvejais žmonėms per dieną tenka įveikti pusę tūkstančio ar daugiau kilometrų, tad vairuotojai nepervargsta. Tačiau kartais netinkamas jų elgesys automobilyje gali privesti prie didesnio nuovargio ar net ligos – paprastai tai susiję su kondicionieriaus naudojimu.
Juk patogiausia būtų nustatyti 21–22 laipsnius, paspausti „Auto“ ir leisti sistemai palaikyti vienodą oro temperatūrą.
„Dažniausiai nustatoma per žema temperatūra ir labai greitai persišaldoma. Labai dažnai tenka nuomotis automobilį užsienyje, bet ir ten pastebiu tą pačią tendenciją. Beje, kažkodėl ir užsieniečiai, ir Lietuvos gyventojai nemėgsta naudoti automatinio kondicionavimo sistemos režimo. Dažnai, įsėdęs į automobilį, randi nustatytus 16 laipsnių ir įjungtą didžiausią pūtimą. O juk patogiausia būtų nustatyti 21–22 laipsnius, paspausti „Auto“ ir leisti sistemai palaikyti vienodą oro temperatūrą. Daugelis modernių automobilių turi tokią funkciją“, – stebėjosi D.Grinbergas.
Neverta skubėti sėsti į saulėje įkaitusį automobilį – geriau pravėdinti jo saloną ir jokiu būdu nenustatyti didžiausio šalto oro pūtimo vos pradėjus važiuoti. Tai – tiesiausias kelias į peršalimą. Kitas patarimas gal ir nekvepia ekologija, tačiau galima kelioms minutėms užkurti automobilį, įjungti maksimalų šaldymą ir įsėsti į kiek atvėsusį automobilį – taip keliauti bus gerokai komfortiškiau.
Specialistas juokėsi, kad automobilių gamintojai visas procedūras, susijusias su pagrindinių agregatų eksploatacija, surašo naudotojo instrukcijose, tačiau kas jas skaito? Naują automobilį įsigijęs žmogus gali pridaryti tokių eksploatacijos klaidų, kurių poveikio pats nepajus, tačiau transporto priemonę iš jo įsigijęs asmuo turės sukišti nemenką sumą pinigų į remontą.
Elementarus to pavyzdys, dažnai sutinkamas atostogų metu – važiavimas automagistralėse. Neretai 130 km/val. važiuojantys automobiliai staigiai stabdo, suka į degalines ir vairuotojai užgesina variklius, net nepagalvoję, kad toks elgesys nėra naudingas turbinai. Vis daugiau automobilių šiandien komplektuojami su turbinomis, kurios prie 130 km/val. greičio dirba kone maksimaliu pajėgumu ir staigi darbo pabaiga bei atvėsimas jų gyvenimo laiką sutrumpina.
D.Grinbergas pabrėžė, kad net ir naudotojų knygutėse nėra nurodyta, kaip remontuoti automobilį – šiandienei transporto priemonei vairuotojas gali tik papildyti langų skysčio ir patikrinti padangų slėgį. Dėl bet kokio kito remonto reikėtų kreiptis į servisą.
