Visos už akcizus, kelių naudotojų mokesčius, baudas už stacionariomis priemonėmis užfiksuotą greičio viršijimą ir kitų šaltinių surinktos lėšos patenka į Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP). 2016-aisiais planuota, kad KPPP biudžetas bus papildytas 753,3 mln. eurų.
Tačiau Lietuvos valstybė ne visai sąžiningai elgiasi su kelių naudotojais, nes iš 2016 m. planuotų surinkti lėšų tik 428,64 mln. eurų buvo skirti kelių naudotojams. Likusi suma nuėjo šildymo lengvatoms, pensijų kompensavimui ir kitiems dalykams, kurie pavadinti BBR – bendromis biudžeto reikmėmis. Kitaip sakant, vos daugiau nei pusė pinigų, kurie turėtų būti skirti kelių priežiūrai, atitenka kelininkams.
Kita vertus, 2016-ieji Lietuvos keliuose buvo geri: KPPP biudžeto perviršis, daugiausia dėl dažniau keliaujančių ir daugiau degalų naudojančių vairuotojų, siekė net 70,85 mln. eurų, tad iš viso keliams 2017-aisiais atiteks 499,49 mln. eurų. Ši suma sparčiai auga: 2016-aisiais KPPP lėšos keliams buvo 454 mln. Eur, 2015 m. – 391 mln. Eur.
Kur pinigai nukeliaus šiemet?
„Šiemet didesnį dėmesį skirsime transeuropiniam kelių tinklui ir valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo darbams. Dalis lėšų atiteks ir su strateginio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
„Via Baltica“ plėtrai planuojama skirti 24 mln. eurų, o valstybinės reikšmės žvyrkelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus, numatyta per 83 mln. eurų. Šiemet bus išasfaltuotas rekordinis kiekis – net 600 km žvyrkelių. Su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti bus skiriama 13 mln. eurų.
Daugiau nei 361 mln. eurų bus paskirstyta pagal proporcijas, numatytas KPPP įstatyme. Valstybinės reikšmės keliams plėtoti ir prižiūrėti, saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti daugiau nei 234 mln. eurų (65 proc.), vietinės reikšmės keliams ir gatvėms teks per 108 mln. eurų (30 proc.). Likusieji 5 proc. lėšų (per 18 mln. eurų) – tai programos lėšų rezervas su keliais susijusioms valstybės reikmėms finansuoti.
LAKD trečiadienį paskelbė, kad beveik penktadalis visų lėšų, 82 mln. eurų, atiteks savivaldybėms – didžiąją dalį šių pinigų jos išleis savo nuožiūra. Tarp savivaldybių vienareikšmis lyderis – Vilnius, kuriam skirta daugiau nei 11 mln. eurų. Dabar jau žinoma, kad dalis šių pinigų bus skirti Vilniaus gatvės rekonstrukcijai, Kalvarijų gatvės ruožui tvarkyti, naujų gatvių Pilaitės bei Santariškių rajonuose statyboms ir t.t. (visas tikslinių lėšų paskirstymo sąrašas – čia).
Žemiau esančiame infografike galima panagrinėti, kurioms savivaldybėms KPPP lėšų atseikėta daugiau, kurioms – mažiau. Pagal KPPP įstatymą, lėšos miestų savivaldybėms skirstomos priklausomai nuo kelių ilgio, nuolatinių gyventojų skaičiaus ir savivaldybėse įregistruotų transporto priemonių skaičiaus, rajonų savivaldybėms – priklausomai nuo kelių ilgio ir nuolatinių gyventojų skaičiaus.
