Kelių duobės – sovietmečio palikimas?

Važiuojate sau įprastu maršrutu iš namų į darbą, o vidury kelio – duobė. Dar rudenį jos čia nebuvo, o dabar baisu pamesti ratą? Tokia yra Lietuvos kelių kasdienybė. Nieko keista, nes gamtinės sąlygos Lietuvoje itin palankios formuotis duobėms gatvėse – užtenka įprastų orų ir menko kelio broko.
Duobė H.O.Minkovskių gatvėje
Duobė H.O.Minkovskių gatvėje / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Pavasaris – palankus duobėms

„Duobės formuojasi susidarius tam tikroms oro sąlygoms. Kuo dažniau temperatūra keičiasi iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai, kuo daugiau tuo laikotarpiu kritulių, tuo labiau gadinamas asfaltas“, – paaiškina bendrovės „Kelprojektas“ Kelių skyriaus vadovas Benas Berkmonas.

Jeigu asfalte dėl dėvėjimosi, grunto deformacijų, broko atsiranda plyšių, į kelio dangos konstrukciją patenka vandens. Ten jis užšąla. Žinia, šaldamas vanduo plečiasi ir ardo plyšio briaunas.

Padidėjus tarpui, ten patenka daugiau vandens ir jis ardomas smarkiau, asfalto nuolaužas išmuša automobiliai ir gali atsiverti nemaža duobė. Ypač tam palankūs orai žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį, kai naktimis būna šalčio, o dienomis temperatūra pakyla aukščiau nulio laipsnių.

Tai pastebi ir automobilių meistrai bei draudikai. Pavasarį gerokai padaugėja vairuotojų, kurie apgadina automobilio važiuoklę.

Įvertinusi, kiek automobilių Lietuvoje nukenčia nuo duobių, bendrovė „Lietuvos draudimas“ apsaugą nuo duobių įtraukė į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sąlygas. Apsidraudę ir duobėje automobilio važiuoklę apgadinę vairuotojai sulauks nemokamos techninės pagalbos ir bus padengtos remonto išlaidos.

Brokas išryškėja pavasarį

„Rengdami kelių tiesimo ir rekonstrukcijos projektus, visuomet nurodome, kokios temperatūros asfaltas turėtų būti klojamas, kokios turi būti oro sąlygos. Tačiau į tai atsižvelgiama ne visada.

Didžiausias priešas yra drėgmė, o ypač daug rūpesčių kelia sudėtingos techninės kelio vietos, kur sunku prieiti, pavyzdžiui, prie kanalizacijos šulinių.

Didžiausias priešas yra drėgmė, o ypač daug rūpesčių kelia sudėtingos techninės kelio vietos, kur sunku prieiti, pavyzdžiui, prie kanalizacijos šulinių. Jeigu klojant asfaltą gruntas sutankinamas nepakankamai, paliekami tarpai, tuomet čia vanduo skverbiasi pirmiausia ir pradeda ardyti dangą“, – sako B. Berkmonas.

Skuboto ir nekokybiško darbo rezultatai geriausiai matomi pavasarį – tuomet dėl vairuotojų skundų skubama užtaisyti duobėtus kelio ruožus nepaisant to, kad šiems darbams oro sąlygos nėra tinkamos. Nepraeina nė metai ir duobė toje pačioje vietoje – kaip nauja.

Bet bendrovės „Kelprojektas“ specialistas tvirtina, kad dėl duobių keliuose kaltinti aplaidžių kelininkų nereikėtų. Yra nemažai gatvių, kur net ir kokybiškai išliejus visiškai naują asfalto dangos sluoksnį jau po kelerių metų tenka lopyti duobes.

„Tam tikra prasme kenčiame sovietinį palikimą. Daugeliu atveju, esamose gatvėse lopomos duobės arba klojamas naujas viršutinis asfalto dangos sluoksnis. Bėda ta, kad susidėvi ne tik asfaltas, bet ir kelio pagrindas – sluoksnis, esantis po asfaltu.

Yra nemažai gatvių, kur net ir kokybiškai išliejus visiškai naują asfalto dangos sluoksnį jau po kelerių metų tenka lopyti duobes.

Šios problemos neturėtų būti tiesiant naujas gatves. Bet daugelis gatvių miestuose buvo nutiestos sovietmečiu, kai nebuvo tokio automobilių srauto ir apkrovimo. Kelio pagrindo savybės nebeatitinka šiuolaikinių techninių reikalavimų ir dėl to net ir nauja asfalto danga netarnauja taip ilgai, kaip turėtų“, – pasakoja B. Berkmonas.

Jis pripažįsta, kad atnaujinti kelią iš pagrindų – brangu, tačiau jų priežiūrai, tvarkymui turėtume skirti daugiau dėmesio, jeigu norime važinėti kokybiškesniais keliais.

Ragina žvelgti į priekį

Kol kelių būklė nedžiugina, vairavimo mokyklos jau moko jaunuosius vairuotojus, kaip teisingai apvažiuoti arba įvažiuoti į duobę.

„Mokome vairuotojus, kad važiuodami jie visuomet būtų budrūs ir matytų bei numatytų savo ir kitų vairuotojų veiksmus kiek įmanoma toliau į priekį. Laiku pastebėjus duobę ar kliūtį, pavyktų išvengti staigių manevrų.

Be to, važiuojant reikia visą laiką stebėti aplinką, situaciją kelyje, šalia ir iš paskos važiuojančias transporto priemones, kad tokioje situacijoje būtų galima būtų greitai nuspręsti – saugiau stabdyti ar apvažiuoti, jeigu reikia, parodyti posūkį ar įjungti avarinę šviesos signalizaciją“, – aiškina vairavimo mokyklos „Autologija“ direktorius Kastytis Povilaitis.

Jeigu galimybės apvažiuoti duobę nėra, jis pataria maksimaliai stabdyti iki duobės, tačiau ją privažiavus stabdį atleisti, kad ratai galėtų suktis ir automobilis perriedėtų kliūtį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų