Dėmesys ilgametėms problemoms
Renginiui startą davė susisiekimo ministras Marius Skuodis – jis pristatė ministerijos kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) parengtą Lietuvos valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros strategiją iki 2035 metų. Joje rikiuojasi 10 prioritetų, į kuriuos iki 2035-ųjų ir bus orientuojamasi.
Gaires paskelbsime viešai ir iki metų galo lauksime visų reakcijų, kad galėtume parengti geriausią jų variantą. Kai kas galėtų sakyti, kad ambicijų strategijoje yra per mažai, bet noriu pabrėžti – dokumentas yra realistiškas, įvertinus tokį finansavimą, kokį turime dabar, ir infliaciją iki 2035-ųjų. Kitaip tariant, jeigu turėsime daugiau lėšų, viską padarysime greičiau“, – įžanginį žodį tarė M.Skuodis.
Anot jo, ministerija daugiausia planuoja orientuotis į tai, kur srautai ir problemos yra didžiausios. Ministerijos prioritetų sąraše – kelias Vilnius–Kaunas, jis taps aukščiausios kategorijos automagistrale. Ties Kauno miestu numatoma rekonstruoti 4 tiltus. Darbus planuojama vykdyti iki 2025 metų, nes jeigu visi tiltai būtų tvarkomi vienu metu, susidarytų dar daugiau spūsčių.
„Via Baltica“ viso ruožo per Lietuvą užbaigimo darbai numatyti iki 2030 metų, netrukus Giraitėje bus atidarytas ir viadukas, kad automobiliams čia nereikėtų apsisukinėti. Tvarkyti planuojama ir „Lietuvos gėda“ ministro pavadintą betoninės dangos kelią A14 Vilnius–Utena: iki 2024 m. siekiama rekonstruoti kelią iki Molėtų, o iki 2025 m. – iki Utenos.
Kelių plėtros strategijoje atsidūrė ir kelias Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus (jo rangos darbai planuojami nuo 2024 m.), taip pat A9 kelio Panevėžys–Šiauliai ruožų tvarkymas.
Anot ministro, kelio Vilnius–Trakai pradžioje yra didžiausia Vilniaus spūstis. Čia planuojama rekonstruoti atkarpą nuo sankryžos su Gunkliškių g. iki sankryžos su Savanorių pr., didinant kelio pralaidumą.
M.Skuodis atkreipė dėmesį ir į kitą Lietuvos kelių problemą –net 38 proc. valstybinės reikšmės kelių netenkina dangos būklės indekso. Planuojama, kad iki 2024-ųjų bent 5 proc. sumažėtų netinkamų kelių. Ministras taip pat nori pasiekti, kad iki 2030-ųjų Lietuvoje neliktų nepraplatintų apie 200 km per siaurų krašto kelių, kuriuose prasilenkiant dėl jų siaurumo reikia išvažiuoti į šalikelę.
Taip pat planuojama tvarkyti tiltus, mat, ministerijos duomenimis, šiuo metu net 73 iš jų yra laikomi netinkamos būklės. Iki 2035-ųjų siekiama atnaujinti visus tokius tiltus.
Planuojama, kad iki 2024 metų turi nebelikti ir valstybinių žvyrkelių per gyvenvietes – jie bus asfaltuojami, jei keliu pravažiuoja bent 50 automobilių per parą arba gyvenvietėje yra bent 10 gyventojų. Tokių žvyrkelių yra apie 110 km.
Dviračių takai ir saugumo iššūkiai
Džiugių naujienų ministras turi ir dviračių entuziastams – finansavimą dviračių takams šalia valstybinių kelių ketinama didinti netgi 3 kartus.
„Neringos merui noriu pasakyti, kad kaip tik šią savaitę susitikome su projektuotojais dėl vieno baisiausių šiuo metu dviračių takų – Neringos dviračių tako. Konkrečiai – dėl tų baisiųjų atkarpų, nes yra ir gražių, tarkim, dalis nuo Nidos iki Preilos. Darysime viską, kad rangos darbus pradėtume kitų metų antrąjį pusmetį.
Turime ir kitų gražių iniciatyvų. Tarkim, kodėl Vilnius dar nėra sujungtas su Trakais dviračių takais?“, – apie galimus planus užsiminė ministras.
Paskutiniosios M.Skuodžio kalboje, bet ne mažiau svarbios, buvo paminėtos eismo saugumo iniciatyvos. „Lietuvoje įvyksta pernelyg daug žūčių perėjose“, – sakė ministras ir pridūrė, jog iki 2024 metų planuojama sutvarkyti 1720 pavojingų pėsčiųjų perėjų.
„Į šią talką noriu pakviesti ir savivaldybes, kad dėl to susitvarkytume kartu. Tai yra investicija, kuri gali turėti didelį efektą trumpuoju laikotarpiu, spręsti ir sužeistų žmonių, ir žūčių klausimą“, – užbaigė pranešėjas.
Netrukus konferencijoje mikrofoną perėmė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, kuris pristatė kelių finansavimo pertvarką. Jos tikslai – sukurti paprastą ir skaidrią Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) administravimo sistemą, lėšas keliams planuoti ne vienų, o trejų metu laikotarpiui, taip pat užtikrinti daugiau lėšų savivaldybėms, įpareigojant jas lėšas naudoti pagal aiškiais ir skaidriais kriterijais paremtas tvarkas, kad infrastruktūros valdytojams ir visuomenei būtų aiškus priimamų sprendimų pagrįstumas ir motyvai.
Vilnius sodins 10 mln. krūmų, 100 tūkst. medžių
Ant scenos pasisakyti lipo ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Noriu padėkoti ministrui ir jo komandai, kad šiandien galime matyti retą reiškinį, kai atsisakoma „myliu – duodu, nelabai myliu – neduodu“ principo ir prasideda argumentų, skaičių kalba“, – savo kalbą pradėjo meras.
Pranešime jis akcentavo 4-as Vilniaus kryptis ir principus: naują gatvių standartą, kuris „remiasi Niujorko principu“, 10 architektūros taisyklių, Vilniaus „žaliąją bangą“ ir miestas + programą.
Anot jo, vienu Vilniaus prioritetų tampa tikslas atskirti kiemą nuo gatvės. Taip pat gatvės jis teigė neįsivaizduojantis be žalumos – važiuojamoje dalyje jau prasidėjus medžių sodinimo darbams, jis akcentavo, kad dėl to gatvės nebuvo ir neplanuojamos siaurinti. Plane numatyta ir pasodinti 10 mln. krūmų, 300 tūkst. vijoklių ir 100 tūkst. medžių, kas, mero teigimu, atrodo kaip didelis, tačiau realus įgyvendinti skaičius.
Svarbią dalį R.Šimašiaus kalboje užėmė ir 10 numatomų architektūros taisyklių, taip pat kaip pozityvus pavyzdys paminėtas Paupio rajonas, kurio apgyvendinimo tankis, kaip paaiškėjo, yra didesnis nei, tarkim, Šeškinės. „Jeigu norime turėti gerus kiemus, turime turėti gerą gatvę“, – apibendrino jis.
Po Vilniaus miesto mero kalbos pirmąją renginio dalį vainikavo diskusija, kurioje dalyvavo Andrius Kupčinskas, Vitalijus Mitrofanovas, R.Šimašius, M.Skuodis, įsijungė ir kitų miestų merai bei verslininkai. Susirinkusieji dalijosi patirtimi, klausinėjo apie skirtingų miestų praktikas, bendradarbiavimą dėl kelių plėtros.
Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai – 328 mln. eurų
Antroji konferencijos dalis buvo skirta dviračių takų situacijai aptarti. Pirmoji apie dviračių infrastruktūros plėtros perspektyvas kalbėjo susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Kol kas, anot pranešėjos, matome aiškius lyderius plėtojant dviračių takų infrastruktūrą – tai Vilnius, Kaunas, Tauragė. „Darnus judumas jiems yra prioritetas veiksmais“, – sakė ji.
Viena svarbiausių A.Vaiciukevičiūtės žinučių – jog 2022–2035 m. dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai ketinama skirti 328 mln. eurų. Nustatyti 5 kriterijai, padedantys atsirinkti, kuriuos takus plėtoti, vienas jų – esamos infrastruktūros apjungimas, kad keliai nevestų į niekur.
Dabar tokių dviračių takų prie valstybinės reikšmės kelių yra skaičiuojama 2000, tačiau iki 2035-ųjų jų planuojama turėti 1000-iu daugiau – 3000. Takų šalia vietinės reikšmės kelių skaičius bus didinamas pagal savivaldybių poreikius ir galimybes, tačiau planuojama iki minėtos datos jų turėti dvigubai daugiau.
Apie patirtį su dviračiais Vilniuje vėliau kalbėjo Vadimas Komarskis, „JCDecaux“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims. Įmonė užsiima „Cycle City“ dviračių nuomos sistemos priežiūra. Šia sistema pasaulyje jau yra užfiksuota daugiau nei 710 mln. kelionių dviračiu. „Šią sistemą mes matome kaip didmiesčio susisiekimo priemonę, kuriai yra būtina priežiūra. Ką daugiausia matome iš Vilniaus patirties, kad šia sistema daugiausia naudojasi patys miestiečiai“, – sakė jis.
V.Komarskio pranešimą lydėjo diskusija, kurioje dalyvavo A.Vaiciukevičiūtė, LAKD direktorius Remigijus Lipkevičius, „City Bee“ verslo plėtros vadovas Stasys Karbauskas, Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Linas Vainius ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Diskutuota apie saugumą, bendradarbiavimą dėl dviračių takų infrastruktūros plėtros, prioritetus, dviračių takų situaciją Neringoje ir kitas aktualias temas.
Tauragės pavyzdys ir galima bendra sistema
Dar viena konferencijos tema – paprastesnis susisiekimas tarp skirtingų regionų ir pačiuose regionuose. Pirmuoju jos pranešėju tapo Arnoldas Abramavičius, vidaus reikalų viceministras. Jis atkreipė dėmesį į šiuo metu dėl to egzistuojančias problemas, kurių viena svarbiausių – teritorijos pasiekiamumas.
Viceministras pabrėžė, kad geresnis susisiekimas gali lemti didesnį žmonių užimtumo lygį, greitai pasiekiamas darbo vietas, didesnį darbo našumą, mažesnę socialinę atskirtį ir kt. problemų sprendimus. A.Abramavičius pristatė galimus bendros veiklos modelius ir pateikė pozityvius pavyzdžius, tarp kurių – ir Tauragės modelis.
Apie jį plačiau papasakojo Tauragės meras Dovydas Kaminskas. Daugiausia dėmesio sulaukė D.Kaminsko pasidalijimas, kaip miestui sekasi dirbti su nemokamu viešuoju transportu.
„Išlaidos auga, bet gerėja ir paslauga. Kitais metais paleisime dar vieną naują maršrutą, kuris kainuoja 100 tūkst. eurų metams. Tai yra dideli pinigai, bet tam, kad mes pakeistume požiūrį į tvarų judumą ir tvarų vystymąsi, reikia ne tik dviračių tako, bet ir to, kad kažkas tuo dviračiu važiuotų. Aišku, pirmiausia turi atsirasti dviračių takas.
Panašiai ir su viešuoju transportu – reikia ne tik jo, bet ir to, kas į jį įliptų. Dėl to buvo priimtas sprendimas daryti jį nemokamą keleiviui. Žinoma, mokesčių mokėtojui tai kainuoja“, – sakė Tauragės meras.
Sulaukęs auditorijos klausimų dėl tokio sprendimo atsiperkamumo, D.Kaminskas akcentavo, jog ir esant transporto bilietams investicijos anaiptol neatsipirkdavo, o šiuo metu žmonės bent jau noriai naudojasi viešuoju transportu ir vis pastebi, kaip jį būtų galima patobulinti.
Taip pat D.Kaminskas atskleidė, kad miesto planuose yra ir dviračių saugyklos prie daugiabučių namų. Dėl šio sprendimo meras teigė dar laukiantis visuomenės reakcijų.
Apie techninę lengvesnio susisiekimo tarp regionų dalį pranešimą parengė „Kauno autobusų“ rinkodaros vadovas Karolis Dekeris. Jis kaip pavyzdinę sistemą pristatė Kaune naudojamą „Žiogą“, kuris šiuo metu iš viso skaičiuoja daugiau nei 20 mln. bilietų žymėjimų.
K.Dekeris mano, jog „Žiogas“ galėtų veikti visoje Lietuvoje. Pranešėjo prezentaciją netrukus vainikavo diskusija, kurioje dalyvavo jis pats, vidaus reikalų ministras A.Abramavičius, Šiaulių miesto meras Arūnas Visockas ir Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis. Diskusijoje buvo atkreiptas dėmesys į mokyklinių autobusiukų egzistavimą, tai, kaip jie paveikė viešąjį transportą ir jo maršrutus, užsienio praktikas, tai, kaip būtų galima kurti bendresnę šaliai sistemą, bei kitus klausimus.
Pristatyta išskirtinė inovacija
Konferenciją užbaigė temos apie dažnai daugelio pamirštamą susisiekimą vandens transportu. Apie tai kalbėjo VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas. Kaip pranešime teigė jis, šiuo metu turime 1000 km vandens kelių. „Gaila, bet iš jų esame įveiklinę tik pusę“, – sakė V.Vinokurovas.
Jis priminė, kad vandens kelias – ekologiškiausias ir pasižymintis nuliniu avaringumu. Vis dėlto norint jį plėtoti reikėtų dirbti su iki šiol esančiomis problemomis: tebetrūksta uostų, finansavimo, manoma, kad yra per maži srautai keleivių, kyla klausimų dėl vandenų gylio. „Direkcijos tikslas jau kuris laikas buvo įrodyti, kad poreikis yra“, – sakė V.Vinokurovas.
Jis taip pat užsiminė, kad nuo kitų metų direkcija ketina įkurti saugias, šiuolaikines degalines laivams. Planuose – dar viena intriguojanti naujovė: pirmasis pasaulyje sekliųjų vandenų visiškai elektrinis stūmikas, kuris įkrautas galės keliauti visą atstumą nuo Kauno iki Klaipėdos, stums didžiausią Baltijos regione baržą.
Vandens kelyje Kaunas–Klaipėda svarbią vietą turėtų užimti Jurbarko uostas, apie kurį pasakojo Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius. Bendroje diskusijoje buvo plačiau aptartas galimas turizmas vandenimis, infrastruktūros pokyčiai, Jurbarko uosto ateitis, užsienio šalių situacija ir kitos temos.
