„Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant darnų judumą miestuose. Tai gatvės, kuriose dviratininkai galės važiuoti laisvai, nebūtinai prie dešiniojo krašto, o automobiliai turės dažniau prisitaikyti prie jų judėjimo greičio. Tikiuosi, kad šios naujoviškos gatvės ne vieną paskatins išbandyti jų privalumus, pasimėgauti saugiu važiavimu dviračiu ir įvertinti, kad mieste dviratis gali turėti gerokai daugiau privalumų“, – sako susisekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Dviračių gatvių galės atsirasti ramaus, lėto eismo gatvėse, kuriose nėra galimybės įrengti dviračių takų arba dviračių juostų. Taip siekiama sudaryti kuo saugesnes sąlygas dviratininkams ir spręsti dviračių infrastruktūros trūkumo klausimą.
Kur įrengti tokias gatves, spręs miestų savivaldybės. Šios gatvės bus žymimos nauju kelio ženklu „Dviračių gatvė“.
Kokiu greičiu galima važiuoti dviračių gatve
Visiems eismo dalyviams dviračių gatvėse bus leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 30 km/val. greičiu. Dviratininkai galės važiuoti laisvai, nebūtinai viena eile ir kuo arčiau dešiniojo krašto. Šiose gatvėse bus draudžiama lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, nebent tik apvažiuoti toje pačioje juostoje stovinčią transporto priemonę.
Lietuvoje dviračių gatvės bus rengiamos sekant gerąja kitų Europos šalių praktika – tokių gatvių jau yra Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos miestuose, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje.
Dviračių gatvės sudaro palankesnes eismo sąlygas dviratininkams – taip skatinamas dviračių transportas, daugiau žmonių vietoj automobilių pasirenka aplinkai draugišką transporto priemonę ir sveikesnį susisiekimo būdą, miestuose mažėja oro tarša.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos miestuose kelionės dviračiais sudaro apie 7 proc. visų keliavimo būdų. Siekiama, kad iki 2030 m. šis skaičius padidėtų iki 12 proc. Dviračių gatvės turėtų prisidėti prie šios tendencijos skatinimo.
