Dar 2015 metais, kai buvo paskelbta informacija apie tokią akciją, socialiniuose tinkluose pasipylė nepasitenkinimą reiškiantys komentarai. Neva, tokia akcija – tik policijos bandymas papildyti biudžetą baudomis. Tačiau saugaus eismo specialistai vieningai sutaria, kad toks greičio matuoklių suaktyvinimas – svarbi prevencinė priemonė, primenanti, kad leistino greičio viršyti nevalia.
Prieš metus „nufotografavo“ 18 tūkst. pažeidėjų
Tokios pačios akcijos, vykdytos 2015 metų rugsėjo pirmą savaitę, rezultatas – dešimtys tūkstančių pažeidėjų. Vien rugsėjo 1-ąją, pirmą akcijos dieną, jų buvo 18 tūkst. Du iš trijų visų pažeidimų buvo greičio viršijimas iki 10 km/val. Už tokį pažeidimą numatytas tik įspėjimas, tad kodėl piktinasi vairuotojai, tądien per neapdairumą spustelėję greičio pedalą?
Už minimalų pažeidimą numatytas tik įspėjimas, tad kodėl piktinasi vairuotojai, per neapdairumą spustelėję greičio pedalą?
Beje, įspėjimas niekada nevirs bauda. Vairuotojas gali viršyti greitį kad ir 100 kartų iki 10 km/val. Tad kodėl kyla tokios aistros?
Vairuotojų budrumą užmiestyje tikrins 139 greičio matuokliai
Kaip 15min informavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių komunikacijos skyriaus konsultantas Evaldas Tamariūnas, Lietuvos užmiesčio keliuose yra įrengti 139 stacionarūs greičio matuokliai.
Dar 11 mobiliųjų greičio matuoklių yra įmontuoti policijos automobiliuose. Nedrausmingų vairuotojų žiniai, šiais metais nenumatyta įrengti naujų greičio matuoklių.
„Šiuo metu veikiantys 139 matuokliai yra 10 metų sutarties objektas, pagal kurį konkursą laimėjusi įmonė 2008 metais juos įrengė ir prižiūri iki 2018 m.
Pagal šią sutartį rangovas papildomai įpareigotas pakeisti iki 10 proc. visų matuoklių vietų. Šias vietas pagal anksčiau nurodytus kriterijus, atlikus analizę pateikia Kelių direkcija“, – teigia Evaldas Tamariūnas.
Kurie matuokliai nufotografuoja daugiausiai pažeidėjų
Iš viso per 2015 metus, greičio matuoklių blykstės suspindėjo net 378 tūkstančius kartų. Tačiau dėl greičio viršijimo buvo pradėti tik 143 tūkstančiai administracinių bylų, – 15min teigia Lietuvos kelių policijos, administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Marija Kazanovič.
Daugiausia pažeidimų fiksuojantis matuoklis, kalbant apie visos Lietuvos teritoriją, įrengtas 87-ame kilometre, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Šis „inkilas“ per 2015 metus užfiksavo beveik 11 tūkst. pažeidimų.
Darbščiausias matuoklis Vilniuje yra įrengtas šalia Čiurliono gatvės viaduko virš Geležinio Vilko gatvės. Per 2015 metus jis sužybsėjo beveik 17 tūkst. kartų.
Vilniuje pažeidėjus tramdys 12 stacionarių greičio matuoklių
Aleksejus Apanovičius, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas sako, kad Vilniuje visada veikia 12 greičio matuoklių, o baigus III Vakarinio aplinkkelio etapą, jų bus daugiau. Kuriose tiksliai vietose greičio matuokliai bus įrengti vėliau, jis pasakyti negalėjo.
„Savivaldybė, rinkdama naujas vietas greičių matuokliams, vertina tiek senas vietas, tiek ir kitas Vilniaus miesto gatvių vietas atsižvelgdama į: šiuo metu esamą transporto eismo situaciją; važiavimo greičius;<...>bei kitus dalykus, turinčius tiesioginį ryšį su automobilių greičio kontrole“, – teigė specialistas.
Ar tokia akcija naudinga, ar nereikalinga?
Jau anksčiau dukart vykusi analogiška akcija, suskaldė vairuotojus į dvi stovyklas: vieni teigė, kad tai yra puiki prevencinė priemonė, skatinanti vairuotojus neviršyti greičio, o kiti teigė, kad tokios akcijos neduoda rezultatų, nes jos yra vienkartinės.
Per 2015 metus, greičio matuoklių blykstės suspindėjo net 378 tūkstančius kartų.
„Lexus“ vairavimo akademijos instruktorius Darius Grinbergas, dar praeitais metais 15min teigė, kad tokia akcija duotų vaisių tik tada, jei ji vyktų dažnai:
„Jei norima tikrai sumažinti greitį, siūlyčiau tokias akcijas rengti kas antrą savaitę, tuomet mažesnis greitis tikrai taps įpročiu, o ne laikinu proginiu sulėtėjimu“, – teigė D.Grinbergas
Tačiau jis pripažįsta, kad nors ir griežtų sankcijų už viršytą greitį iki 10 km/val vairuotojas nesulauks, tačiau atmintyje vairuotojui įstrigs jo padarytas
nusižengimas, o protingas vairuotojas būtinai padarys išvadas, kad kažką padarė negerai.
Nauda – akivaizdi
Kad tokios akcijos yra ne tik reikalingos, bet ir naudingos, geriausiai atspindi statistika. Pirmą kartą greičio matuokliai Lietuvos vairuotojus be gailesčio pyškino 2015 metų pavasarį, – ištisas 24 valandas balandžio 16–17 dienomis.
Nurimus aistroms pasirodė statistika, kuri skelbė, kad visą savaitę kontroliuotas vairuotojų greitis, davė apčiuopiamų rezultatų (žiūr. infografiką)
Palyginus dviejų metų balandžio mėnesius – matomas beveik 12 proc. pokytis – 2015 metų balandį įvyko 31 avarija mažiau.
Užsieniečiai – nepamiršti
Nemaža dalis žmonių mano, kad Lietuvos keliuose užfiksuoti pažeidėjai, vairuojantys užsienyje registruotas transporto priemones, lieka nenubausti. Tačiau šiandien, taip pat kaip ir visada, užsieniečių automobiliai negalės skraidyti Lietuvos keliais, jie taip pat bus fotografuojami.
Policijos atstovės Marijos Kazanovič pateikti duomenys rodo, kad Lietuvoje esančiais greičio matuokliais buvo užfiksuoti ir administracinės teisės protokolai surašyti daugiau kaip 4 tūkstančiams automobilių, kurių registracijos ženklai ne lietuviški.
„Užsieniečiams buvo paskirta baudų už 183 549 eurus, o išieškota 100 663 eurų dydžio baudų“, – priduria M. Kazanovič.
Kodėl vieni matuokliai fiksuoja daug pažeidėjų, o kiti – „poilsiauja“
Turbūt daugeliui kyla klausimas, kodėl vieni greičio matuokliai užfiksuoja daugiau pažeidimų nei kiti? Žinoma, atsakymas nėra vien tik didesnis eismo srautas tam tikroje dalyje.
Evaldas Tamariūnas teigia, kad tam didelę įtaką daro reljefas, matomumas, kelio danga, nes tose vietose suminis automobilių greitis keičiasi atitinkamai pagal sąlygas.
Vieta, kurioje anksčiau nebuvo greičio matuoklio, bet atsirado, taip pat dažnai pasitinka vairuotojus blykstėmis – vairuotojai, vedami senų įpročių, viršija greitį tose vietose, kur anksčiau nebūdavo stacionaraus radaro.
„Tačiau drastiško greičio viršijimo atvejų statistika vos įrengus naują matuoklį ir vėliau, praėjus šiek tiek laiko, beveik ta pati“, – priduria LAKD atstovas.
Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat pastebi, kad keliuose, kuriuose yra nusistovėjusi važiavimo tvarka, pavyzdžiui, tranzitiniuose keliuose, kurie grūste prigrūsti automobilių, greičio matuokliai nėra itin aktyvus. Tačiau tai nereiškia, kad jie neefektyvūs:
„Dėl to ir neskubama iškelti tų greičio matuoklių, kurie, atrodytų, neatlieka savo darbo (nes nefiksuoja daug pažeidėjų), kadangi juos iškėlus važiavimo greitis vėl gali padidėti ir dėl to gali kilti daugiau eismo įvykių“, – teigia E.Tamariūnas
