Elektromobilių link. Galima neabejoti, kad po dvidešimties metų elektromobilio pirkimas bus ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas, tačiau šiandien elektra varomą transporto priemonę gali įsigyti tik kelių tipų žmonės: važinėjantys tik mieste, neplanuojantys ilgų kelionių automobiliu ir nebijantys keisti planų dėl range anxiety. Arba tie, kuriems technologinės naujovės naudojimas atsveria visus tos technologijos minusus. Arba tie, kuriems rūpi žalesni medžiai ir baltųjų meškų populiacija, bet tokie Lietuvoje negyvena – net geriausiai žinomas šalies „žaliasis“ kasdien važinėja 6 litrų benzininį variklį turinčiu visureigiu.
Tarpinis variantas
Tad elektromobilis šiandien nėra visavertis automobilis ir daugeliu atžvilgių neprilygsta tradiciniams dyzeliams. Todėl gamintojai sugalvojo tarpinį variantą – „plug-in“ tipo hibridus. Tai nėra tik eiliniai mažytį elektrinį motorą turintys automobiliai kaip „Lexus LS600h“ ar „Toyota Prius“. „Plug-in“ tipo hibridai (beje, tokią modifikaciją turi ir „Prius“) vien elektra gali įveikti apie 50 kilometrų ir juos galima įkrauti prijungus prie paprasto buitinio elektros lizdo. Šalia to jie turi ir normalų benzininį ar dyzelinį variklį – tokį patį, koks įmontuotas jūsų kasdieniame automobilyje.
Tai išsprendžia iškart dvi problemas. Pirmoji – mieste galima važinėti vien elektra, juk 50 km deklaruojama (ir apie 40 km – realiomis sąlygomis pasiekiama) rida yra pakankama daugelio kasdieniams maršrutams. Antroji – kelionėje nesusiduriama su problema ieškant įkrovimo stotelių ar laukiant, kol automobilis per pusvalandį įsikraus.
„Volvo“ turi „V60 Plug-in“, „Toyota“ – „Prius Plug-in“, „Porsche“ – „Panamera Plug-in“ ir t.t. O vienas šviežiausių egzempliorių šioje rinkoje – „KIA Optima PHEV“. Porą dienų prie jo vairo pasėdėti teko ir šių eilučių autoriui.
Tarsi eilinė „Optima“
KIA apskritai yra geri automobiliai: tiek „Cee‘d“, tiek „Sportage“, tiek ta pati „Optima“. Jie nebrangūs, tačiau erdvūs, turi daugybę komforto įrangos bei ne itin galingus, tačiau ekonomiškus variklius. Bene didžiausias visų KIA minusas – prastas pigios ir kietos plastmasės kvapas naujo automobilio salone, tačiau ir jis išsivėdina per keletą mėnesių.
Tad, prieš paimant „Optima PHEV“, apie šį automobilį jau turėjau gerą nuomonę, nes teko važinėti tiek benzinu, tiek dyzelinu varomais modeliais. Įkraunama hibridinė versija teigiamą nuomonę tik sustiprino.
Šį automobilį iš atstovybės paėmiau visiškai įkrautą (su teoriniu elektra 50 km įveikiamu atstumu) ir grąžinau visiškai iškrautą. Kai baterijos įkrovimo lygis nukrinta iki tokio, kad vien elektra važiuoti neįmanoma, „Optima“ tampa hibridiniu automobiliu, kaip daugelis „Toyota“ bei „Lexus“ modelių.
Iš viso mieste nuvažiavus 120 kilometrų (apie 40 km – vien elektra, 80 km – hibridiniu režimu), vidutinės benzino sąnaudos buvo mažesnės nei 4 litrai/100 km. Nesunku suskaičiuoti, kad, važiuojant vien hibridiniu režimu, „Optima“ vartotų apie 6 litrus benzino šimtui kilometrų. Blogu rezultatu to nepavadinsi – juk „Optima“ yra sedanas, kuriame patogiai gali įsitaisyti ir kojas ištiesti keturi žmonės. Juolab kad režimas nebuvo ekonomiškas – nevengta nei akceleratoriaus numinti „iki dugno“, nei kitaip išbandyti automobilio dinamiką.
„Plug-in“ hibridas turi vienintelį minusą – bagažinę. Ji tokiame automobilyje yra nedidelė ir apie didelių gabaritų krovinio įtalpinimą galima pasvajoti. Vaiko vežimėlis ar kelioninis lagaminas tilps, tačiau daugiau vietos liks tik porai pirkinių krepšių.
Unikali segmente pavarų sistema
KIA kažkokiais būdais sugebėjo nepasiduoti masiškumui – gamintojas padarė tai, už ką hibridinius automobilius gali pamėgti visi automobilių entuziastai. KIA į „Optima PHEV“ sumontavo paprastą 6 laipsnių automatinę pavarų dėžę, o ne bepakopio variatoriaus tipo.
To privalumas? Veikimas. Nėra variatoriaus, kuris veiktų taip gerai, kaip normali pavarų dėžė, ir taip reaguotų į akceleratoriaus paspaudimą. Be to, bepakopės pavarų dėžės negarsėja patikimumu.
KIA analogišką pavarų dėžę montuoja ir į „Niro“ hibridinį automobilį – tai taip pat unikalus atvejis šiame segmente.
Trūkumai prieš privalumus
Kaip ir bet koks automobilis, taip ir „KIA Optima PHEV“, turi minusų. Be jau minėtos itin mažos ir „Cee‘d“ primenančios bagažinės, apie tokio automobilio turėjimą galite pamiršti, jeigu gyvenate daugiabutyje. Šį modelį reikia papildyti iš elektros lizdo, o baterijos įkrovimas trunka apie 3 valandas. Prie „Lidl“ tiek neprastovėsite.
Žinoma, kai kurių daugiabučių požeminėse stovėjimo aikštelėse galima įsirengti elektros lizdą, o kai kurios darbovietės suteikia galimybę įkrauti elektromobilius, tad tai kai kuriais atvejais išsprendžiama problema.
Antra problema, kiek subjektyvi – „Eco“ režimas. Naujausi automobiliai turi tokį dalyką, vadinamą „Eco“ režimu – tuomet neva važiuoji ekologiškiau, nes akceleratorius tampa mažiau jautrus. Tas „mažiau jautrus“ yra tokio lygio, kad „Eco“ režimą norisi kuo greičiau išjungti – atrodo, kad mašina yra perpus mažiau galinga, nei parašyta jos dokumentuose. „Optima PHEV“ problema – „Eco“ režimas įsijungia kiekvieną kartą užkūrus automobilį ir kiekvieną kartą reikia jį išjungti iš naujo. Taip, vairuotojai per mėnesį ar daugiau priprastų ir prie nuolatinio „Eco“ režimo veikimo, tačiau kam tuomet reikalingas 200 AG automobilis, jeigu kasdien naudoji tik 100?
Trečia problema yra kaina – 39 900 eurų. Tiesa, ji paimta iš kainoraščio Estijoje, nes Lietuvoje toks automobilis dar nepardavinėjamas, tačiau čia galima tikėtis tokios pat. Už šią sumą gaunamas automobilis su visais įmanomais privalumais, tokiais kaip šildomos ir ventiliuojamos odinės sėdynės, „Harman/Kardon“ garso sistema, panoraminis stoglangis, 360 vaizdo stebėjimo sistema apie automobilį ir t.t. Tokią pačią įrangą turintis dyzelinis „Optima“ kainuoja 6 500 eurų mažiau.
Verta? Už 6 500 eurų gaunate galingesnį variklį (202 AG vietoje 141), 200 kilogramų daugiau svorio bei... galimybę nedidelius atstumus įveikti tarsi vairuotumėte elektromobilį. O tai – aukštas komforto lygis.
Žvelgiant per finansinę prizmę, „Plug-in“ automobilio pirkimas neatrodo logiškas. Net ir kraunant automobilio baterijas iš elektros lizdo naktiniu tarifu, 50 kilometrų įveikimas kainuos apie 1 eurą. Dyzeliniu – apie tris. Tad, norint panaikinti kainų skirtumą (apie 5 000 eurų, įvertinus automobilių likutinės vertės skirtumą po 5 metų), vien elektra reikėtų įveikti 125 tūkst. kilometrų. Nesąmonė.
Kaip ir prieš 3 metus, taip pat ir dabar elektromobilio arba įkraunamo hibrido pirkimas finansine prasme nėra tikslingas. Tačiau komfortas bei malonumas vairuojant aplinkai nekenksmingą modelį pinigais ne visada išmatuojamas.
