Atliko išsamų tyrimą
Automobilių nuomos ir parko valdymo kompanija „LeasePlan“ 13 skirtingų Europos šalių poromis palygino to paties segmento transporto priemones su vidaus degimo varikliais bei elektromobilius, įvertindama bendras įsigijimo ir eksploatacijos išlaidas (su tyrimu susipažinti galima paspaudus čia). 56 proc. atvejų modeliai su elektros pavara buvo pranašesni.
Didelę pradinę įsigijimo kainą atsvėrė mažesnės techninės priežiūros ir elektros energijos išlaidos. Vien elektromobilių remontas vidutiniškai buvo 23 proc. pigesnis nei įprasto automobilio. Taip pat galutinę persvarą lėmė ir daugelyje šalių elektromobiliams galiojančios įvairios mokestinės lengvatos.
Vis dėlto kaina nėra vienintelis aspektas, į kurį atsižvelgia elektromobilius įsigyjantys žmonės. Prie tokių transporto priemonių privalumų prisideda ir kitos lengvatos, nemenką dalį užima ir įvaizdis bei važiavimo komfortas – tyla, stulbinantis įsibėgėjimas ir jokių vibracijų.
Elektromobilį savo gamoje turi bene kiekvienas tradicinių automobilių kūrėjas, tačiau kas yra šios rinkos lyderiai?
Pasaulyje elektromobilių lyderės vietoje tvirtai įsitaisiusi „Tesla“, tačiau Lietuvoje įsigyti tokį naują modelį nėra paprasta, o net ir nusipirkus, techninės priežiūros tektų važinėti į Lenkiją. Nenuostabu, jog Baltijos šalyse į tokios lyderės poziciją pretendentų yra daugiau, o geriausius šansus šioje bręstančioje rinkoje kol kas turi „Kia“ bei „Volkswagen“. Abiejų įmonių elektromobilių techniniai duomenys nedaug nusileidžia vieno turtingiausių planetos žmonių Elono Musko įmonės kuriamiems modeliams. Bene svarbiausias skirtumas – geriausią „Kia“ elektromobilį „e-Niro“ Lietuvoje išbandyti galima jau dabar, o „Volkswagen“ savo ID.3 pristatymus pradės po mėnesio.
Užtenka penkerių metų
Vilniečio elektromobilių entuziasto Simono Jurkonio šeima naudoja net du „Tesla Model S“. Jis pasakojo, kad prieš ketverius metus pirmąjį elektromobilį pasirinko įvertinęs tai, kad dėl gerokai pigesnės eksploatacijos šis pirkinys galiausiai atsipirks.
„Su elektromobiliu nuvažiavus 150 tūkst. kilometrų jo įsigijimo ir eksploatacijos kaina susilygina su išlaidomis tos pačios klasės benzininiam ar dyzeliniam automobiliui. Per metus įveikiant 30 tūkst. kilometrų, įprastiems degalams tektų išleisti apie 3000 eurų. Tuo metu vairuojant elektromobilį elektrai užtektų maždaug 500 eurų, taip vien degalams galima sutaupyti 2,5 tūkst. eurų“, – skaičiavo pašnekovas.
Norintiems mažiau išleisti elektrai S. Jurkonis rekomendavo baterijas krauti naktį, kai pagal specialų tarifą 1 kWh kainuoja mažiau nei 10 centų. Jis pats per mėnesį nuvažiuoja apie 2000 kilometrų, tam sunaudoja apie 400 kWh, o išleidžia vos 40 eurų.
-
Naujas elektromobilių nuvažiuojamo atstumo standartas – „Lucid Air“ aplenkė geriausiu laikytą „Model S“
-
Naujas „Tesla” elektrinis pikapas: išpūstas burbulas ar gamybą pakeisianti inovacija?
-
„Tesla“ konkurentas pasiruošęs nustebinti: greičiausiai įkraunamas pasaulyje elektromobilis ir nemokama elektra 3 metams
Užmiestyje nemažai nemokamų viešo naudojimo stotelių, jos įrengtos ir šalia automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, todėl kelionės į pajūrį elektromobiliu lietuviams kol kas nieko nekainuoja. Kita vertus, pažangiausi šiuo metu gaminami elektromobiliai kaip „Tesla Model 3“ ar „Kia e-Niro“ į pajūrį iš bet kurios Lietuvos vietos jau gali nuvažiuoti be papildomo įkrovimo.
„Per pastarąsias dvi savaites buvome Latvijoje, Palangoje, grįžome į Vilnių ir vėl važiavome prie jūros. Įveikėme apie 2500 kilometrų, kurie mums nieko nekainavo“, – vieną iš privalumų įvardino „Tesla“ savininkas.
Išlaidos elektros energijai gali būti gerokai didesnės, jei elektromobilis kraunamas mokamose viešojo naudojimo stotelėse, taip pat nevienodos ir 1 kWh kainos skirtingose šalyse. Vis dėlto, kaip parodė „LeasePlan“ tyrimas, europiečiams krauti bateriją yra vidutiniškai 53 proc. pigiau nei pilti degalus į baką.
Stabdžiai – kone amžini
O kad elektromobilio su talpesne baterija krovimas būtų greitesnis, rekomenduojama įsirengti bent jau patį paprasčiausią priedėlį namuose. Pavyzdžiui, 64 kWh talpos „Kia e–Niro“ baterija naudojant 10,5 kW galios namie montuojamą įkroviklį papildoma per 7 val.
Elektromobilių motorams taip pat nereikia keisti alyvos, paskirstymo diržų ir daugybės kitų mazgų, kuriuos turi visi vidaus degimo varikliai. Be to, dėl itin efektyvaus stabdymo elektros varikliui dirbant generatoriaus režimu rečiau tenka keisti stabdžių diskus ir kaladėles.
Su originaliais „Tesla Model S“ stabdžių diskais ir trinkelėmis S. Jurkonis nuvažiavo jau 130 tūkst. kilometrų. Jo vertinimu, šios detalės turėtų nesunkiai atlaikyti dar bent 50 tūkst. kilometrų. Vilnietis pats prisimena, kai pats dar turėjo dyzelinį automobilį, nuvažiavus 20 tūkst. kilometrų buvo privaloma techninė apžiūra, kainavusi apie 500 eurų.
Panašiai kaip besirenkant tarp benzininio ar dyzelinio automobilių, prieš perkant elektromobilį reikėtų įvertinti, kiek kilometrų įprastai nuvažiuojama per metus. S.Jurkonio vertinimu, daugelis elektromobilių atsiperka, kai įveikiamas atstumas siekia bent jau 20 tūkst. kilometrų.
„Kodėl kai kuriose užsienio šalyse taksi kompanijos pereina prie elektromobilių? Matematika paprasta – kuo daugiau važiuoji, tuo greičiau atsiperka“, – konstatavo jis.
Kiti malonūs privalumai
Vilnietis patarė rinktis tokį elektromobilį, kad jis atitiktų žmogaus gyvenimo būdą ir visais atžvilgiais nebūtų prastesnis už įprastą automobilį. Jei tiks tik miestui, o šeima dažnai leidžiasi į ilgesnes keliones, jau bus neracionalus, nes reikės dar vienos transporto priemonės. Elektromobilių, kurie viena įkrova galėtų įveikti 300–400 kilometrų, pasirinkimas nemažas – tai jau minėti „Tesla“, „Kia“ modeliai, „Jaguar“ bei „Audi“.
Be pigesnės eksploatacijos, yra ir kitų elektromobilio naudojimo privalumų. Vilniuje tokius automobilius vis dar galima statyti nemokamai visose rinkliavos zonose, nors tam ir reikia užpildyti prašymą bei gauti elektroninį leidimą.
„Mėlynojoje zonoje stovėjimas kainuoja 2,5 euro už valandą, todėl jei dažnai tenka būti miesto centre, tai irgi naudinga“, – kalbėjo S. Jurkonis.
Su elektromobiliais sostinėje taip pat galima važiuoti A juostomis. Vilnietis pastebėjo, kad tai praverčia įveikiant spūstis. Kitas svarbus aspektas – jei maršrutu, kuriame viešojo transporto juostos sudaro nemažą dalį, tenka važiuoti kasdien.
„Pažįstu kelis žmones, kurie specialiai pirko elektromobilius vien tam, kad rytais nestovėtų spūstyse ir galėtų greičiau nuvežti vaikus į mokyklas ar darželius“, – pastebėjo pašnekovas.
4 tūkst. eurų paskatinimas
Įsigyjantys naują elektromobilį iš Aplinkos ministerijos taip pat gali gauti 4 tūkst. eurų kompensaciją, o naudotą – 2 tūkst. S. Jurkonio vertinimu, elektromobilių rinkos augimą stabdė būtent didelė pradinė įsigijimo kaina, o naujoji tvarka gali tai pakeisti.
„Estijos pavyzdys parodė, kad problema buvo anaiptol ne infrastruktūros trūkumas. Jie jau seniai įrengė 160 greitojo įkrovimo stotelių, tačiau elektromobilių skaičius šalyje įspūdingai neišaugo. Situacija pasikeitė tik tada, kai atsirado subsidijos“, – komentavo entuziastas.
4 tūkst. eurų sudaro apie 10 proc. nuo naujo „Kia e-Niro“ ar „Volkswagen ID.3“, todėl, anot pašnekovo, tai – ganėtinai rimta parama vartotojams. Naują „Tesla“ įsigyti Lietuvoje, kad šis atitiktų visus Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus didesnei kompensacijai gauti, yra beveik neįmanoma, tad toks automobilis gali tapti 2 tūkst. Eur pigesnis.
Infrastruktūra, dėl kurios dažniausiai itin nerimauja apie elektromobilio pirkimą dar tik svarstantys vartotojai, taip pat sparčiai plečiasi. Skaičiuojama, kad šiuo metu Europoje veikia daugiau nei 150 tūkst. viešojo naudojimo stotelių, iš kurių 23 tūkst. – greitojo įkrovimo.
Europoje elektrifikacija vyksta itin sparčiai. Automobilių gamintojams plečiant naujos kartos transporto su elektros pavara gamą skaičiuojama, kad iki 2021 metų Senojo žemyno rinkose pirkėjams bus siūloma daugiau nei 200 elektrifikuotų modelių.
