Jų atstovai pasakoja, kad automobilių eismo apribojimui miesto centre buvo ruoštasi iš anksto, o nauja tvarka paskatins skirti dar didesnį dėmesį įsipareigojimams tausoti aplinką.
Dar 2018 m. pabaigoje siuntų pristatymo paslaugas teikianti „DPD Lietuva" Vilniaus Naujamiesčio rajone atidarė mikrodepą – nedidelį paskirstymo tašką, į kurį atkeliauja siuntos, kurios turi būti pristatytos sostinės centre ir senamiestyje.
Anot „DPD Lietuva" operacijų direktoriaus Arūno Strazdo, šiuo projektu buvo siekiama užbėgti įvykiams už akių ir pasiruošti neišvengiamiems eismo pokyčiams senamiestyje.
„Jau prieš dvejus metus buvome apskaičiavę, kad pėsčiomis ir e. paspirtukais Vilniaus senamiestyje galime pristatyti siuntas tokiu pat tempu, kaip ir automobiliu. Šiandien šis mūsų veiksmas atsiperka su kaupu – senamiestyje uždraudus tranzitinį eismą, siuntų pristatymas vairuojant tapo mažiau efektyvus, nes buvo panaikinta nemažai parkavimo vietų, su problemomis susiduria ir sunkiasvoris transportas, mikroautobusai. Tuo pat metu tai leidžia mums prisitaikyti ir naudoti alternatyvius būdus, neteršiančius aplinkos", – sako A. Strazdas.
Užsienyje – inovatyvūs prisitaikymo pavyzdžiai
Pašnekovas priduria, kad panašūs siuntų paskirstymo centrai veikia ir kitose Europos valstybėse – Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Portugalijoje ir kitur, o šiose valstybėse priimami aplinkai draugiški sprendimai rodo, kad būdų kaip prisitaikyti prie permainų senamiestyje gali būti įvairių.
„Daugiau nei 40 milijonų žmonių didžiausiuose ES miestuose privalo kvėpuoti užterštu oru, tad kaip viena didžiausių siuntų pristatymo bendrovių, aktyviai siekiame sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Pavyzdžiui, Varšuvoje „DPD Group" jau yra išplėtusi mikrodepų tinklą miesto centre iki devynių, o dviejuose iš jų naudojama tik atsinaujinanti energija, padedanti sutaupyti 30 tonų CO2 per metus", – tvirtina „DPD Lietuva" operacijų direktorius.
Prekes iš šių mikrodepų pristatinėja dešimt dviračių/paspirtukų, naudojamų vietoje automobilių – dėl to sutaupomos dar 4 tonos CO2 ir galima pristatyti apie 50 tūkst. siuntų kasmet.
Jis pratęsia, kad Lisabonoje priimtas inovatyvus įmonės sprendimas leido pamatuoti skirtingų Portugalijos sostinės vietų užterštumą įrengiant specialius oro užterštumo matuoklius mikrodepuose ir ant įmonės transporto. Tokiu būdu miesto savivaldybė pamatė, kurios vietos yra pavojingiausios ir ėmėsi veiksmų, siekiant jose sumažinti užterštumą.
Mikrodepų tinklas galėtų plėstis Kaune
Anot A. Strazdo, po permainų Vilniaus senamiestyje, „DPD Lietuva" žvilgsnis krypsta ir į kitą šalies didmiestį – Kauną. Jo teigimu, dėl sudėtingos Laikinosios sostinės senamiesčio ir miesto centro infrastruktūros, ateityje galimai bus svarstoma idėja mikrodepą statyti ir Kaune.
„Kadangi Kauno miesto savivaldybė turi minčių visiškai uždrausti eismą miesto centre, todėl tolimesnės investicijos į mikrodepų infrastruktūrą Lietuvoje galėtų būti naudingos tiek dėl mūsų klientų patogumo, tiek dėl dar didesnio įsitraukimo į užterštumo mažinimo ir gamtos tausojimo klausimus", – sako „DPD Lietuva" operacijų direktorius.