Jos esmė tokia. Keleiviai nesustojančio greitojo traukinio laukia ne perone, o specialiame vagone, kuris iškeltas į orą taip, kad būtų kaip tik virš traukinio „lubų“. Pro stotį pravažiuojantis traukinys ant savo stogo paima jo laukiantį specialų vagoną su keleiviais, o stotyje palieka ant stogo vežtą specialų vagoną su išlipti toje stotyje norinčiais keleiviais.
Iš paimto specialaus vagono keleiviai laipteliais nusileidžia į įprastus vagonus ir keliauja iki reikiamos stoties, kur lipa atgal į specialųjį vagoną ant traukinio stogo – šis vagonas bus paliktas stotyje, kad keleiviai galėtų išlipti.
Kam to reikia? Naujienos pabaigoje publikuotame vaizdo siužete kinų kalba pasakojama, kad, pavyzdžiui, kelionės iš Pekino į Guandžou metu greitasis traukinys turi sustoti apie 30 kartų. Kiekvienas sustojimas trunka apie 5 min. – kol keleiviai išlipa ir sulipa. Kiek laiko ir energijos būtų sutaupyta, jei stoviniuoti nereikėtų? Stabčiojimai stotyse kelionę prailgina... 2 val. 30 min.
Kol kas diskutuojama, kokią reikėtų įrengti nusileidimo/pakilimo iš specialaus vagono į įprastus vagonus sistemą, mat laiptai netinka neįgaliesiems. Tačiau pats keleivių įlaipinimo/išlaipinimo principas, nors Kinijoje pristatytas prieš trejus metus, ko gero, išties įdomus.
