Kaip pranešė teismas, byloje esminis ginčas kilo dėl parduotos naudotos transporto priemonės kokybės trūkumų ir atsakovo atsakomybės už juos.
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovas A. Č. ir atsakovas Ž. Patlaba pernai rugpjūtį sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė ieškovui automobilį „Honda Civic“. Atsakovas nuslėpė nuo ieškovo esminę informaciją apie automobilio techninę būklę, įskaitant automobilio ridą, kurią žinodamas ieškovas nebūtų susidomėjęs automobiliu ir tikrai net nebūtų sudaręs sutarties. Ieškovas iškart po automobilio įsigijimo Klaipėdoje ir grįžęs juo į savo gyvenamąją vietą pastebėjo neigiamas automobilio veikimo charakteristikas. Automobilio salone buvo jaučiamas nemalonus ir aitrus degėsio kvapas, kuris, automobilio remontu besiverčiančių specialistų vertinimu, nebūdingas tinkamai veikiančiai transporto priemonei ir patvirtina labai tikėtinus automobilio sankabos gedimus.
Ieškovas rugsėjį pateikė atsakovui pretenziją apie pastebėtus automobilio veikimo trūkumus, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė. Ieškovai įsigytu automobiliu pravažiavo mažiau nei 500 km ir buvo priversti nebesinaudoti nesaugia transporto priemone bei išsinuomoti kitą (pakaitinę) transporto priemonę.
Trūkumų neįrodė
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog automobilis buvo su kokybės trūkumais. Teismas nustatė, kad sutarties objektas – ne naujas (13 metų ir 115 698 km ridos) automobilis su specifine mechanine-automatine robotizuota pavara. Atsakovas (pardavėjas) 2007 m. automobilį įsigijo naują, automobilis per visą eksploatavimo laikotarpį iki pardavimo buvo gerai prižiūrimas – reguliariai techniškai prižiūrimas specializuotame servise, automobilio išorė ir salonas vizualiai gerai atrodė. Paskutinė automobilio techninė apžiūra atlikta mažiau nei prieš 2 mėnesius iki pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo. Techninės apžiūros metu jokių automobilio trūkumų nenustatyta. Be to, automobilį prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą pasirinktame autoservise su profesionalų pagalba apžiūrėjo ir kelyje išbandė ieškovų pasirinktas asmuo, ir jokių pretenzijų dėl automobilio neturėjo.
Ieškovas automobiliu jo įsigijimo dieną iš karto vyko į Šiaulius, kur automobilį perdavė naudotis savo mamai – bendraieškovei, o po 6 dienų nuo įsigijimo automobilį perregistravo savo vardu. Ieškovas iki automobilio perregistravimo savo vardu jokių pretenzijų atsakovui dėl netinkamos automobilio kokybės nereiškė, pretenzija atsakovui (pardavėjui) pareikšta daugiau nei po 2 savaičių nuo sutarties sudarymo.
Teismas nustatė, kad įsigytu automobiliu naudojosi ieškovė, turinti 10 metų vairavimo stažą, tačiau patirties ir įgūdžių važiuoti nupirktu ginčo automobiliu su mechanine-automatine robotizuota pavara neturėjo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nurodant aplinkybę dėl ridos duomenų netikrumo ar sumažinimo ieškinyje buvo padaryta klaida, taip pat į tai, kad automobilio techninės ekspertizės metu nenustatyta jokių automobilio gedimų, automobilio automatizuoto pavarų perjungimo mechanizmo ar sankabos trūkumų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad ieškovams buvo parduotas netinkamos būklės ir kokybės automobilis, bei į pateiktą ekspertizės išvadą, kad ieškovų nurodyti po automobilio pirkimo galimai atsiradę automobilio sutrikimai (sankabos perkaitimas ir degėsių kvapas) galėjo atsirasti vien dėl ieškovų netinkamos automobilio eksploatacijos, buvo trumpalaikiai ir automobilio bandomojo važiavimo metu nebepasireiškė.
Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, nusprendė, kad nėra pagrindo nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo bei atlyginti su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas ir žalą, ir ieškinį atmetė.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.
