Įvairūs degalų suvartojimo bandymai rodo, kad automobilių varikliai, atšalus orams, sudegina maždaug 12 procentų degalų daugiau, nei važiuodami šiltuoju metų laiku.
Dar daugiau degalų sąnaudos išauga dėl trumpų kelionių mieste. Keli pasivažinėjimai mieste, kai nuvažiuojama vos keli kilometrai, degalų sąnaudas gali išauginti net 22 procentais, lyginant su tokiais pačiais trumpais pasivažinėjimais vasarą.
Kokios to priežastys?
Daugelis galvoja, kad pagrindinė didesnių degalų sąnaudų priežastis yra pastovus automobilio salono šildymas. Tai nėra visiškai tiesa. Vidaus degimo varikliuose automobilių oro papildomai nešildo kokie nors agregatai, panaudojama ta šiluma, kurią sukuria automobilio variklis.
Padidėjusioms degalų sąnaudoms didesnę įtaką turi šie veiksniai:
Variklio atskirų elementų trintis yra stipresnė, kai oro temperatūra yra šalta. Tam įtakos turi ir įvairių skysčių temperatūra variklyje.
Kai už lango šalta, natūralu, kad ir variklis iki optimalios temperatūros šils ilgiau. Kol nepasiekiama darbinė variklio temperatūra (apie 90 laipsnių pagal Celsijų), automobilis vartoja daugiau degalų. Daugiausia įtakos tai daro, kai važinėjama dažnai ir trumpais atstumais.
Šildomos sėdynės, langų atitirpinimas ir panašūs agregatai, vartoja papildomą elektros energiją. Priešingai nei salono temperatūros pakėlimas, sėdynių pašildymas vartos ne variklio sukurtą šilumą, o papildomą elektros energiją šilumai sukurti. Pavyzdžiui, kai kuriais tyrimais nustatyta, kad nuolat įjungtas galinio lango atitirpinimo tinklelis degalų sąnaudas padidina vidutiniškai 8 procentais.
Šaltas oras yra gerokai tankesnis už teigiamos temperatūros orą, dėl to kinta automobilio aerodinaminės savybės.
Šaltas oras yra gerokai tankesnis už teigiamos temperatūros orą, dėl to blogėja automobilio aerodinaminės savybės.
Leidžiantis termometro stulpeliui, mažėja slėgis padangose, todėl didėja automobilio trintis. Tai taip pat turi įtakos degalų suvartojimui.
Esant minusinei temperatūrai, lėtėja cheminė reakcija akumuliatoriuje, tad jį kraunantis generatorius gauna papildomą apkrovą. Tai ypač juntama važiuojant hibridiniais automobiliais, kinetinę stabdymo energiją paverčiančiais elektra.
Kai kurie vairuotojai, vos pamatę snaigės ženkliuką prietaisų skydelyje, įsijungia keturis varomuosius ratus, jei tokia funkcija galima - esą tai pagerins važiavimo komfortą. Tačiau be reikalo naudojant visų varančių ratų sistemą, be reikalo eikvojami ir degalai. Tad, jeigu jūsų automobilyje įmanoma išjungti keturių varomų ratų sistemą, padarykite tai ten, kur užtenka dviejų varomųjų ratų.
Kaip galima optimizuoti degalų sąnaudas?
Žinoma, visiškai paneigti fizikinių dėsnių jums nepavyks. Kad ir kaip stengtumėtės, jūsų automobilis vis tiek žiemą vartos daugiau degalų nei vasarą. Tačiau šiek tiek sumažinti šį skaičių galima.
- Jeigu įmanoma, laikykite savo automobilį šiltoje vietoje. Galbūt prie jūsų namų yra požeminė prekybos centro aikštelė, kurioje galima nemokamai laikyti automobilį?
- Stenkitės kuo mažiau važinėti dažnai ir trumpais atstumais. Juk į parduotuvę galima užsukti ir važiuojant iš darbo, o ne grįžti namo, užgesinti automobilį ir po valandos vėl važiuoti?
- Be reikalo nenaudokite elektros energiją eikvojančių įrenginių, pavyzdžiui, sėdynių šildymo. Tiesa, jeigu vairuojate elektromobilį, saloną pigiau atitirpinsite naudodami sėdynių šildymą, o ne įjungę klimato kontrolę. Elektromobilių varikliai nesukuria šilumos, kuri galėtų būti panaudota salonui šildyti. Pastarajai užduočiai atlikti elektromobiliuose yra įrengti orą šildantys agregatai.
- Nuolat tikrinkite padangų slėgį, nes tai pastebimai sumažins degalų sąnaudas ir pagerins saugumą kelyje.
- Jeigu įmanoma, pagerinkite automobilio aerodinamiką. Nuimkite stogo bėgelius ar net bagažinę, kai jų nenaudojate.
