Jei žinote, kas yra diskiniai ir būgniniai stabdžiai, iš karto šokite prie kitos pastraipos. Jei ne, tuoj paaiškinsime. Stabdžių būgnas yra uždara apvali metalinė dėžė. Stabdant stabdžių kaladėlės spaudžiasi prie vidinės būgno dalies, taip kurdamos trintį ir lėtindamos automobilio ratų sukimąsi. Tuo tarpu diskiniuose stabdžiuose stabdžių kaladėlės spaudžia metalinį diską ir trintį generuoja taip.
Diskiniai stabdžiai dabar naudojami absoliučioje daugumoje automobilių, tačiau tai toli gražu nėra naujas išradimas. Eksperimentai su stabdžių diskais prasidėjo dar 19 amžiaus pabaigoje, o jau 1921 metais „Douglas“ motociklų kompanija siūlė priekinius diskinius stabdžius. Netrukus jie jau buvo naudojami motociklų lenktynėse ir aviacijoje. Stabdžių diskus naudojo daug Antrojo pasaulinio karo lėktuvų.
Tačiau automobilių pasaulyje jie neskubėjo paplisti. „Crosley Hot Shot“, pristatytas 1949 metais ir laikomas pirmuoju amerikietišku pokario sportiniu automobiliu, turėjo diskinius stabdžius. 1949-1950 metais „Crosley“ juos diegė ir dar keliuose modeliuose, tačiau dėl patikimumo ir saugumo problemų vėliau grįžo prie stabdžių būgnų.
1955 metais inovatyvusis „Citroën DS“ jau turėjo priekinius diskinius stabdžius – tai buvo pirmas tikrai masinės gamybos automobilis su standartiniais stabdžių diskais. 1956 metais „Jensen 541“ jau turėjo keturis stabdžių diskus. Ši technologija greitai paplito po daugelį sportinių automobilių. Tuo tarpu labiau kasdieniškos mašinos ilgą laiką išsaugojo galinius būgninius stabdžius.
Diskinių ir būgninių stabdžių privalumai
Minėjome, kad stabdžių diskai buvo bandomi dar 20 amžiaus pradžioje, bet iš karto neprigijo. Taip buvo dėl prastų medžiagų ir dulkėtų kelių. Tikriausiai pagrindinis stabdžių diskų trūkumas yra tas, kad jie yra atviri kelio dulkėms, kurios gali pagreitinti stabdžių susidėvėjimą. Anksčiau, kai gamybos tikslumas ir medžiagos dar nebuvo dabartinio lygio, kelio dulkės ir purvas apskritai galėjo sugadinti diskinius stabdžius.
Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl „Crosley“ šios technologijos atsisakė. Be to, stabdžių diskus sunkiau tinkamai sureguliuoti, kad kaladėlės vienodai gerai spaustų abi disko puses. Vėlgi, tai yra trūkumas, kurį išsprendė šiuolaikinės gamybos bei medžiagų technologijos.
Kaip tikriausiai galite atspėti dėl jų paplitimo, stabdžių diskai iš tikrųjų turi daug privalumų. Jie yra atviri, todėl yra geriau aušinami pro šalį siaučiančio oro srovės. Be to, jei gali būti daug didesni ir karštis gali išsisklaidyti didesniame aušinamame plote. Dėl to diskiniai stabdžiai veikia geriau ir juos turintys automobiliai pasižymi trumpesniu stabdymo keliu.
Tuo tarpu būgniniai stabdžiai yra praktiškai uždari. Tai reiškia, kad kelio dulkės ir purvas negali patekti ant trinties paviršių. Kita vertus, tas uždarumas yra ir trūkumas, nes oras negali efektyviai aušinti būgninių stabdžių -dėl to jie nėra labai tinkami entuziastingam pasivažinėjimui vingiuotais keliais ar trasomis. Be to, ir stabdžių kaladėlių dulkės bei drėgmė iš stabdžių būgnų nepasišalina taip lengvai kaip nuo diskų.
Stabdant didžioji darbo dalis tenka priekiniams automobilio stabdžiams, nes dėl inercijos didžioji automobilio svorio dalis gula ant priekinių ratų. Tai reiškia, kad priekiniai stabdžiai susidėvi greičiau, bet kartu privalo būti stipresni. Būtent dėl to daug senesnių ir pigesnių automobilių turi diskinius stabdžius priekyje ir būgninius gale (geras pavyzdys – antros kartos „Dacia Duster“). Automobiliuose su keturiais diskiniais stabdžiais priekiniai diskai dažnai yra didesni arba geriau ventiliuojami. Ir būgnai gale gali būti mažesni, nes tai padeda taupyti svorį. Be to, jie sukuria paprastą sprendimą mechaniniam stovėjimo stabdžiui.
Nors kadaise diskiniai stabdžiai buvo dažniau sutinkami tik sportiniuose automobiliuose, dabar jie yra paplitę labai plačiai. Jūsų senas dyzelinis „Audi A4“ toli gražu nėra sportinis automobilis, bet tikriausiai turi keturis diskinius stabdžius. Kaip ir naujas „Volkswagen Golf“. Tuo tarpu naujas elektromobilis „Volkswagen ID.4“ turi būgninius galinius stabdžius – šį tą, ko „Volkswagen“ krosoveriai įprastai neturi.
Kodėl elektromobiliai naudos būgninius stabdžius?
Atrodo, kad būgniniai stabdžiai ateityje turėtų visai išnykti, tačiau ID.4 pavyzdys rodo, kad juos naudos ir kai kurie elektromobiliai.
Priežastis iš tikrųjų yra labai paprasta – aptarnavimas. Elektromobiliai apskritai retai naudoja savo stabdžius, nes turi energijos rekuperavimo sistemas, kurios leidžia stabdyti varikliais ir taip į baterijas grąžinti dalį energijos. O žinote, kas nutinka su nenaudojamais stabdžių diskais? Jie rūdi!
Rūdis tikriausiai esate pastebėję ir ant savo automobilio stabdžių (nebent vairuojate kažką prabangaus su kompozitiniais ar keraminiais diskais). Dažniausiai rūdys pasišalina savaime – jas nuvalo stabdžių kaladėlės. Tačiau elektromobiliai taip mažai apkrauna savo galinius stabdžius, kad rūdys ten gali tapti šiokia-tokia problema. Taigi, „Volkswagen“ mano, kad to galima išvengti tiesiog naudojant būgninius stabdžius. Didžiąją stabdymo dalį elektromobiliuose vis tiek atlieka elektros varikliai ir priekiniai ratai, tai ypatingai stiprių stabdžių gale nereikia. Būgniniai stabdžiai yra pigesni, o ID.4 atveju tikimasi, kad jų tiesiog niekada nereikės taisyti ar keisti.
Aišku, diskiniai stabdžiai ir toliau bus naudojami sportiškuose automobiliuose – elektriniai superautomobiliai būgninių stabdžių tikrai nenaudos. Tačiau kasdieniški, ne tokie greiti elektromobiliai tikriausiai vis dažniau gale turės būgninius stabdžius, kurie yra pigesni ir nereikalauja daug priežiūros.
