Europos automobilių gamintojai įprastai renkasi varžtus, o štai JAV populiaresnės veržlės. Dažnai vairuotojai pripranta prie vieno ratų tvirtinimo būdo ir susipažinę su kitu jį laiko kvailu. Iš tiesų vienas iš šių metodų bent jau teoriškai turi daug daugiau privalumų.
Jei nelabai suprantate, koks skirtumas tarp ratų varžtų ir veržlių, paaiškinsime. Varžtas yra ilgas tvirtinimo elementas, įsukamas į skylę su sriegiu. O veržlės sriegis yra jos viduje – ji yra sukama ant iš važiuoklės kyšančių sriegių. Žinau, kad daugelis tai supratote ir be šio paaiškinimo, tačiau supraskite, kad kai kuriems skaitytojams jis buvo reikalingas.
Europos automobilių gamintojai beveik be išimčių naudoja ratų varžtus, nes tokia konstrukcija turi vieną didelį privalumą – mažesnius gamybos kaštus. Gamintojai siekia sumažinti detalių skaičių – vietoje penkių smeigių ir penkių veržlių, jie naudoja penkis varžtus. Gaminant automobilį taip sutaupomos, tikriausiai, tik cento dalys ir kelios sekundės, tačiau gamyklose, kuriose per metus surenkama tūkstančiai automobilių, ir tai skaičiuojama. Ratų varžtai taip pat yra lengvesnis sprendimas – viena dalis sveria mažiau nei dvi. Žinoma, tai – tik smulkmena, tačiau ir tai yra šioks toks privalumas.
Varžtai taip pat padeda pasaugoti sriegius. Montuojamas ratas beveik visada bent šiek tiek trinasi į smeiges, kurias turi veržles naudojantys automobiliai. Taip iš tikrųjų su laiku galima apgadinti smeigių sriegius. Galiausiai, visas varžto sriegis iš esmės būna paslėptas nuo nešvarumų ir vandens. O veržlės kartais būna atviros ir leidžia smeigėms rinkti kelio dulkes bei purvą.
Tačiau JAV bei kai kurių Azijos šalių automobilių gamintojai naudoja ratų veržles ir mano, kad tokia konstrukcija turi labai daug privalumų. Visų pirma, tie srieginiai strypeliai (smeigės), kurie nuėmus ratą lieka su automobiliu, neleidžia suktis stabdžių diskams. Įprastai diską bet kuriuo atveju prilaiko ir vienas mažas varžtelis, tačiau senesni automobiliai dažnai jo jau nebeturi – jis gali būti nulūžęs ar tiesiog pamestas. Jei jo nėra, išsukus rato varžtus stabdžių diskas gali laisvai suktis. Tai nėra didelė problema, tačiau netyčia pasukus diską vėliau vėl tenka sulygiuoti jo ir stebulės skyles – tai yra šioks toks nepatogumas. Juolab kad veržlių sistemoms to papildomo varžtelio nereikia apskritai.
Tos ratų smeigės taip pat padeda greičiau sumontuoti ratą (bent jau taip pasakoja vairuotojai). Ratą galima greitai užmauti ant smeigių – jis lengvai nenukrenta ir galima abiem rankomis ieškoti įrankių ir veržlių. Žinoma, kaip minėta anksčiau, taip galima su laiku apgadinti sriegius.
Kita vertus, neatsargiai elgiantis galima apgadinti ir stebulės sriegius. Susitvarkyti su apgadintais smeigės sriegiais yra gana paprasta – tereikia pakeisti smeigę ir veržlę. Neatsargiai varžtu apgadinus stebulės sriegius, tektų keisti visą šią ganėtinai brangią detalę.
Taigi, atrodo, kad ratų veržlės turi daugiau privalumų, tačiau prie abiejų konstrukcijų įmanoma priprasti labai greitai. Iš tikrųjų, didesnis skirtumas yra gamintojams, o ne vairuotojams. Tiek varžtai, tiek veržlės tvirtai išlaikys jūsų automobilio ratus vietoje, o gedimų tikimybė bet kuriuo atveju yra nedidelė.
