Ženklinimas pasislepia
Remiantis Europos Sąjungos kelių federacijos duomenimis, horizontalus ženklinimas sumažina eismo įvykių skaičių iki 60 proc. Tačiau tam turi būti pasitelkti efektyvūs ženklinimo būdai. Pagal 2018 metų statistiką Lietuvoje tamsiuoju paros metu įvyksta 22 proc. visų eismo įvykių. Tačiau žuvusių skaičius pasiskirsto beveik tolygiai: tamsiuoju paros metu – 42 proc., šviesiuoju paros metu – 58 proc.
2018 metais Europos Sąjungos žuvusių keliuose vidurkis buvo 49 žuvusieji milijonui gyventojų. Lietuvoje – 61 žūtis milijonui gyventojų. Mažiausias rodiklis – Jungtinėje Karalystėje – 28.
Lyjant lietui ant baltų linijų susidaro vadinama „vandens“ linija, po kuria pasislepia visas ženklinimas. Tai apsunkina vairavimo sąlygas daugeliui vairuotojų, atsiranda didesnė eismo įvykių rizika.
„Taškinis horizontalus kelių ženklinimo būdas aktuali tema tiek miestų, tiek magistraliniuose bei rajoniniuose keliuose. Struktūrinis ženklinimas plačiai naudojamas Vokietijoje bei Lenkijoje. Šios linijos yra gerai matomos vairuotojams lyjant lietui, nes unikalus raštas suteikia geresnį vandens nutekėjimą ir aukštesnį atspindžio lygį, ypač tamsiomis ir šlapiomis važiavimo sąlygomis“, – teigia saugaus eismo bendrovės „Biseris“ komercijos ir tyrimų vadovas Boleslovas Vengrys.
Gerokai didesni standartai
Antrojo tipo struktūrinio ženklinimo sistema suprojektuota taip, kad lietaus vanduo nenusistovėtų ant linijos paviršiaus, o lengvai pasklistų į kelio pusę. Taip linijos yra kur kas aiškiau matomos vairuotojams ir taip padidinamas saugumas keliuose.
Daugiataškės linijos gaminamos iš reguliariais intervalais pasiskirstančių termoplasto ar šalto plastiko taškų. Važiuojant tam tikru greičiu, šių taškų nesimato, jie sudaro ištisinės linijos vaizdą, dėl to neblaško vairuotojų. Dėl tarp taškų esančių tarpų, lyjant lietui vanduo lengvai nuteka, o tamsiu paros metu linijos paviršius bei ant jo esantys stiklo rutuliukai yra lengvai matomi.
Lietuvoje atspindžio reikalavimai nakties metu yra gerokai žemesni nei Vokietijoje: Lietuvoje atspindžio rodiklis naujam ženklinimui yra iki 200, Vokietijoje – 300, o Lenkijoje 250.
„Užsienio bei kaimyninių šalių geroji patirtis turėtų būti mums rodiklis, kad ir Lietuvoje reikalavimai galėtų būti keliami norint užtikrinti saugumą keliuose. Prieš kelerius metus kelyje Vilnius–Panevėžys atlikome eksperimentą ir išbandėme šį struktūrinį ženklinimą. Šiuo metu vyksta bendradarbiavimas su VGTU studentais tam, kad įvertintume realų šio ženklinimo pranašumą, atspindį ir garantinį laikotarpį“, – teigia B.Vengrys.
