Nuo XIV amžiaus Akešhiuso tvirtovė saugojo Oslą nuo negailestingų švedų karžygių. Dabar, siekiant Norvegijos sostinę apsaugoti nuo klastingo priešo – taršos ir visuotinio atšilimo, Šaltojo karo metais tvirtovės požemiuose įrengtos slėptuvės paskirtį sumanyta pakeisti. Nuo šio mėnesio elektra varomų automobilių savininkai gali siaura rampa palei kondensatu varvančias grubiai tašyto akmens sienas nusileisti į tvirtovės požemį ir vienoje iš 86 įkrovimo vietų įkrauti savo automobilį. Beje, nemokamai.
Dosnios vyriausybės paskatos
Kad įrenginiai bus intensyviai naudojami, nėra jokių abejonių. Į elektromobilius norvegai skuba persėsti sparčiau negu bet kas kitas šioje planetoje. Daugiau kaip trečdalis Norvegijos keliais riedančių automobilių yra arba elektriniai, arba hibridiniai, ir ši proporcija yra daugiau nei dešimteriopai didesnė negu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vertinant absoliučiais skaičiais, apie 100 tūkst. elektromobilių turinti Norvegija, kurioje gyvena vos 5 mln. gyventojų, atsilieka tik nuo JAV, Kinijos ir Japonijos. Norvegijos vyriausybės teigimu, gali būti, kad iki 2025 m. šalyje bus nustota prekiauti benzininiais ir dyzeliniais automobiliais. „Galima drąsiai teigti, kad Norvegijoje susikūrė pirmoji masinė elektromobilių rinka“, – sako Akešhiuso įkrovimo aikštelę prižiūrintis miesto tarnautojas Sture Portvikas.
Daugiau kaip trečdalis Norvegijos keliais riedančių automobilių yra arba elektriniai, arba hibridiniai.
Elektromobilių išpopuliarėjimui Norvegijoje reikšmingos įtakos turėjo dosnios vyriausybės paskatos. Pavyzdžiui, perkant elektromobilį čia netaikomi automobilio įsigijimo mokesčiai, o daugeliui kitų mokesčių taikoma 25 proc. lengvata.
Maža to, įsigijusiems elektromobilius suteikiama ir kasmetinių mokesčių lengvata. Savivaldybei priklausančiose įkrovimo aikštelėse šiuos automobilius vairuotojai gali įkrauti nemokamai, jiems paprastai nereikia mokėti kelių mokesčių, o kad netektų stovėti kamščiuose, jie gali ramiai važiuoti autobusų juosta. Norvegijos fiordais plaukiojančiais keltais elektromobiliai taip pat keliami nemokamai. Atsižvelgiant į visa tai, nenuostabu, kad benzinu ir dyzelinu varomus automobilius norvegai vadina fossilbiler – iškastiniais automobiliais, rašo M.Campbellas.
Siekdama paremti anuomet dar jauną, bet taip niekada ir nesuklestėjusią vidaus elektromobilių pramonę, pirmąsias šios srities subsidijas Norvegija skyrė dar praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. „Nelabai buvo, ką pirkti, todėl pasinaudoti lengvatomis sugebėjo tik nedaugelis“, - sakė Norvegijos elektromobilių asociacijos, apie 40 tūkst. narių jungiančio vartotojų susivienijimo, atstovė Christina Bu.
Perkant elektromobilį čia netaikomi automobilio įsigijimo mokesčiai, o daugeliui kitų mokesčių taikoma 25 proc. lengvata.
Kai maždaug prieš penkerius metus rinkoje pasirodė pirmosios išties konkurencingos naujovės „Nissan Leaf“ ir „Tesla Model S“, lengvatų sistema vis dar tebeveikė. „Rinka išsiplėtė taip staigiai, kad politikai net nespėjo susivokti, kas vyksta“, – sakė Ch. Bu.
Norvegai gali džiaugtis išskirtinėmis sąlygomis
Daugiausia elektromobilių vienam gyventojui tenka Norvegijos Rugalando apskrities Finėjaus savivaldybėje. 281 iš 1 508 arba 19 proc. čia registruotų automobilių yra varomi tik elektra (šalies mastu tokių automobilių – 4 proc.). Pagrindinė priežastis – į miestą vedančiu tuneliu, į kurį įvažiuoti įprastai kainuoja apie 16 eurų, elektromobiliai gali naudotis nemokamai. Anksčiau elektromobilis dažnam norvegui būdavo reikalingas tik kaip antroji mašina, o ilgesniems atstumams paprastai būdavo pasirenkamas įprastas automobilis, teigia „Nissan Motor Co.“ Šiaurės regiono elektromobilių padalinio vadovas Pierrilis Pouret. Tačiau, pasak jo, kadangi elektromobiliai darosi pajėgūs įveikti vis didesnius atstumus, netrukus jie užims didžiąją rinkos dalį.
Prieš sumanydami pasekti Norvegijos pavydžiu, kitų šalių politikai turėtų atsižvelgti į tai, kad šios šalies padėtis – kiek išskirtinė. Svarbiausias aspektas – elektra. Daugelyje pasaulio šalių galioja taisyklė – kuo daugiau energijos, tuo daugiau anglių. O štai Norvegija turi itin palankias sąlygas pasigaminti užtektinai hidroenergijos. Degalai šalyje nepigūs, o kur dar įvairiausi su automobilio įsigijimu susiję mokesčiai, dėl kurių automobilio kaina gali išaugti dvigubai... „Mokėk už du automobilius, gauk vieną“, dažnai norvegų vartojamą aforizmą pamini M. Campbellas.
Vis dėlto, kaip pastebi straipsnio autorius, nors siekiamybė graži, ji gali sukelti ir nemažų rūpesčių. Jei pasaulis pernakt nutartų pasekti Norvegijos pavyzdžiu, gerokai nukentėtų viena pagrindinių šalies pramonės šakų. Norvegija yra didžiausia Vakarų Europos naftos ir dujų eksportuotoja, o pajamos, kurias šalies vyriausybė praranda dėl elektromobiliams taikomų mokesčių lengvatų, su kaupu grįžta pardavus energiją.
Viena ranka gręžia naftą, kita – jungia į lizdą elektromobilį
„Vykdome labai veidmainišką politiką, – sako opozicinės Žaliųjų partijos konsultantas transporto ir aplinkos klausimais Danielis Reesas. – Vyriausybė nori sudaryti įspūdį, esą mes pirmaujame gelbėdami pasaulį nuo klimato kaitos, o iš tiesų mes prie jos labiausiai prisidedame.“
Viena vertus, Norvegijoje siekiama mažinti keliuose išmetamų teršalų kiekį, kita vertus, valstybės kontroliuojama bendrovė „Statoil ASA“ skverbiasi gilyn į Arkties jūrą ir plečia naftos žvalgybą.
Už Norvegijos elektromobilių plėtros politiką atsakingas pareigūnas tikina, kad naftos gręžyba ir elektromobilių populiarinimas nėra nesuderinami dalykai. „Taip, iš naftos uždirbome daug, tačiau suprantame neigiamus šio produkto aspektus ir siekiame pastūmėti pasaulį į kitą lygį“, – sako Norvegijos transporto ministras Ketilas Solvikas-Olsenas.
Liberaliosios krypties besilaikančios Pažangos partijos narys K.Solvikas-Olsenas mėgsta automobilius: kiekvienas laisvas jo biuro Osle plotelis apstatytas automobilių modeliukais, o pats politikas vairuoja 1985-ųjų „Cadillac Seville“. Tačiau jis vis tiek įsitikinęs, kad degalų era nenumaldomai artėja prie pabaigos. „Nesakau, kad po 10 metų pasauliui nebereikės naftos – bet galbūt jos nereikės transportui“, – sako jis.
Neseniai norvegų valdžia vis dėlto ėmėsi riboti paskatas. Vien Osle važinėja 17 tūkst. elektromobilių, ir įvairios jiems taikomos lengvatos vyriausybei darosi pernelyg didelė našta. Politinės opozicijos atstovai siūlo apriboti elektromobilių įsigijimo mokesčio lengvatą, kad subsidijomis būtų padengiama mažesnė bazinės automobilio kainos dalis. Riboti elektromobilių savininkams teikiamas privilegijas rekomenduojama ir miestų savivaldybėms. K. Solviko-Olseno teigimu, atlikusios savo darbą, dauguma paskatų išnyks. „Galbūt tai tęsis dar trejetą, ketvertą ar penketą metų, o paskui rinka jau bus susitvarkiusi“, – įsitikinęs jis.
