Pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktus duomenis, šiais metais per 8 mėnesius pareigūnai mūsų šalies keliuose nustatė beveik 372,5 tūkst. KET pažeidimų, įformino 15 273 eismo įvykius, nustatė 3 226 vairuotojus, kurių girtumas viršijo 1,5 promilės ir dar 3 568 vairuotojus, kurių girtumas neviršijo 1,5 promilės.
Kaune įvairios priemonės vykdomos nuolat
Kaip LRT.lt teigia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazragytė, laikinojoje sostinėje įvairios priemonės eismo saugumui užtikrinti vykdomos nuolat.
„Įvairios priemonės, skirtos neblaivių vairuotojų nustatymui, važiavimo greičio kontrolei, chuliganiško transporto priemonių vairavimo atvejams ir kitiems Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimams nustatyti, vykdomos nuolat.
Priemonės skirtos ne tik nustatyti vairuotojų daromus KET pažeidimus, bet ir užkardyti juos, užtikrinti eismo dalyvių saugumą“, – apie vykdomas priemones pasakoja J.Kazragytė.
Reidus Kauno policijos pareigūnai vykdo ne tik laikinojoje sostinėje, tačiau vyksta ir į kitus Kauno apskrities miestus.
„Kauno apskrities policijos pareigūnai nuolat organizuoja priemones su kolegomis ne tik iš Lietuvos kelių policijos tarnybos, bet ir bendradarbiaujama su kitų apskričių pareigūnais, vykdomos viešojo ir ne viešojo pobūdžio policinės priemonės.
Jos vykdomos visoje Kauno apskrityje – ne tik Kauno mieste, bet ir Kėdainių, Kaišiadorių, Kauno ir Jonavos rajonuose“, – LRT.lt dėsto J.Kazragytė.
Kalbant apie specialių priemonių rezultatus, specialistė teigia, kad išskirti, pavyzdžiui, neblaivių vairuotojų skaičių, kurie buvo nustatyti specialių priemonių metu, – sudėtinga. Tačiau bendra statistika vedama.
„Vien šiemet iki rugsėjo 10 dienos Kauno apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje nustatyti 542 neblaivūs vairuotojai, kai nustatytas 1,5 prom. ar didesnis girtumas. Tuo metu pernai per visus metus buvo nustatyti 795 tokie vairuotojai“, – skaičiuoja J.Kazragytė.
Klaipėdoje apie reidus praneša vietos žiniasklaida
Trečiame pagal dydį Lietuvos mieste Klaipėdoje policija taip pat dirba aktyviai. Kaip teigia Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Andromeda Grauslienė, uostamiestyje policija specialias priemones taip pat vykdo daugiau nei penkerius metus.
„Policinės priemonės vykdomos kiekvieną savaitgalį ir mažiausiai vieną kartą trumpalaikės policinės priemonės vykdomos darbo dienų metu.
Vasaros sezono metu vykdomos bendros policinės priemonės su Lietuvos kelių policijos tarnyba“, – LRT.lt sako A.Grauslienė.
Specialistė pateikė ir statistiką, kiek neblaivių vairuotojų buvo nustatyta šiemet, ir kiek per tą patį laikotarpį pernai.
„Šiais metais Klaipėdos mieste iki rugsėjo mėnesio policinių priemonių metu nustatytas 51 neblaivus vairuotojas. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį nustatyti 82 neblaivūs vairuotojai“, – įvardija A.Grauslienė.
Klaipėdos policijos atstovė teigia, kad apie Klaipėdos mieste ir regione vykdomus reidus visuomenę stengiamasi nušviesti kaip įmanoma plačiau.
„Apie įvykusius ar planuojamus reidus mes visuomet pranešame žiniasklaidos atstovams. Tarkime, su vietos televizija „Balticum“ netgi turime sutartį dėl kiekvieną savaitę rodomos laidos „Klaipėdos patruliai“, kurioje pasakojama apie apskrities pareigūnų darbą, taip pat rodoma ir apie vykstančius reidus bei padarytus pažeidimus.
Vietos dienraščiai taip pat nuolat rašo apie mūsų vykdomas priemones ir jų rezultatus“, – pasakoja A.Grauslienė.
Kodėl daugiausia kalbama apie Vilnių?
Kad reidai vyksta ne tik Vilniuje, patvirtina ir Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič. Ji teigia, kad Vilniuje yra tik centrinė LKPT būstinė, bet pareigūnai kasdien dirba visoje Lietuvoje.
„Lietuvos kelių policijos tarnyba yra specializuota įstaiga, dirbanti Lietuvos teritorijoje neteritoriniu principu. Tai yra, kiekvieną dieną pareigūnai dirba skirtingose vietose. Pavyzdžiui, šiandien gali dirbti Alytuje, rytoj Panevėžyje.
Gali būti ir taip, kad per vieną dieną pareigūnai dvi valandas dirbs vienoje vietoje, tada važiuos į visiškai kitą vietą. Taip pat vienu metu keli ekipažai gali dirbti vienoje Lietuvoje vietoje, o kiti ekipažai – visiškai kitoje. Tokiu principu per vieną pamainą galima apkeliauti beveik visą šalį“, – LRT.lt tvirtina M.Kazanovič.
Paklausus, kodėl visgi daugiausiai girdima apie reidus Vilniuje, specialistė svarsto, kad tai dėl pačios žiniasklaidos koncentracijos. Pagrindiniai interneto portalai, televizijos ir radijo stotys įsikūrę būtent sostinėje, todėl natūralu, kad ir čia dirbantys žurnalistai daugiausiai domisi tuo, kas vyksta čia.
„Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad jei kažkas vyksta Vilniuje, tai yra visos Lietuvos įvykis. Tačiau tikrai galiu patikinti, kad darbas vyksta ne tiks sostinėje, Kaune ar Klaipėdoje, bet pareigūnai puikiai susitvarko visose apskrityse.
Puikiai iš vidaus matau kas vyksta, todėl tikrai nereikėtų susidaryti nuomonės, kad reidai vyksta tik Vilniuje. Visur kitur pareigūnai dirba taip pat intensyviai“, – tikina M.Kazanovič.
Kaip pasirenkamos reidų vietos
Kalbant apie pačią specifiką, kaip policija nusprendžia kur ir kada vykdyti reidus, M.Kazanovič pasakoja, kad daug kas priklauso nuo aplinkybių, nors daugelis užduočių formuojamos iš anksto.
„Vietos pasirenkamos pagal poreikį, tačiau visų pirma yra sudaromas respublikinių prevencinių priemonių planas. Jis sudaromas kiekvieną pusmetį išanalizavus operatyvinę eismo saugumo, pažeidimų ir kriminogeninę situacijas. Kiekvieną kartą vykdomos analizės, kurios apibendrinamos ir sudaromas planas, ką darome gerai, ką blogai, kur galėtume sutelkti daugiau dėmesio.
Būna neplanuojamų darbų. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje padaugėjo žuvusių pėsčiųjų tamsiu paros metu dėl prastų oro sąlygų. Todėl šiuo atveju darbas buvo organizuojamas atsižvelgiant į operatyvinę situaciją, optimaliai perskirstant pajėgas“, – paaiškina M.Kazanovič.
Specialistė pažymi ir tai, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba dirba ne tik savarankiškai ar su kitų miestų policijos komisariatais, bet ir su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis.
„Reidai gali būti įvairūs. Galime koordinuoti darbą su teritorinės arba apskrities policijos įstaigomis. Bendrus reidus galime daryti ir su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis. Pavyzdžiui, su Lietuvos muitinės ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, Lietuvos transporto saugos administracija, kriminalinės policijos pareigūnais. Viskas priklauso nuo užduoties“, – priduria M.Kazanovič.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė pažymi ir tai, kad, šalies keliuose reidai gali būti organizuojami ir vykdomi pasitelkiant tik vietos pareigūnų pajėgas, tačiau, atsižvelgiant į operatyvinę situaciją, esant poreikiui prie jų gali prisijungti ir LKPT pareigūnai.
Ji pastebi ir tai, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba neprivalo informuoti apskrities policijos apie atvykimą ir darbą tos apskrities teritorijoje.
