Iš tikrųjų, balta ar bet kokia kita šviesi spalva stabdžių apkaboms netinka todėl, kad ji išryškina nešvarumus. Dulkės, kurios susidaro nuo trinties tarp stabdžių kaladėlių ir diskų, greitai padengia apkabas ir, žinoma, ratlankius. Stabdžių dulkės yra viena iš priežasčių, kodėl stabdžių apkabos tradiciškai yra dažomos tamsia spalva. Tai, beje, primena ir vieną elektromobilių privalumą – naudodami kinetinės energijos regeneracijos sistemas elektromobiliai retai naudoja įprastus diskinius stabdžius, todėl jie dėvisi lėčiau, o aplinka jų dulkėmis teršiama mažiau.
Taigi, sugrįžtame prie pagrindinio klausimo – kodėl „Porsche “ išdrįso stabdžių apkabas dažyti baltai? Viskas labai paprasta – stabdžių diskų technologija, vadinama PCCB („Porsche Ceramic Composite Brake“), ženkliai sumažina stabdžių dulkių susidarymą, todėl baltos apkabos tokios išlieka ilgiau.
PCCB technologija pirmą kartą buvo aprašyta 2017 metais. „Porsche “ ieškojo naujų medžiagų stabdžių diskams, kurie būtų montuojami sportiškuose automobiliuose, kurie retai išrieda į lenktynių trasas. Keraminiai stabdžiai yra nepralenkiami trasose, nes jų efektyvumas mažai keičiasi augant temperatūrai. Tačiau keraminiai stabdžiai yra labai brangūs – tiesiog neapsimoka jų montuoti į trasoms neskirtus automobilius. Standartiniai pilkosios geležies diskai taip pat yra neprasti, tačiau rūdija, o įkaitę praranda didelę dalį savo efektyvumo. Todėl „Porsche“ kurį laiko ieškojo gero kompromiso, kuris padėtų pasiekti keraminių stabdžių efektyvumą už kiek įmanoma žemesnę kainą.
„Porsche“ išradimas – volframo karbidu dengti stabdžių diskai. Volframo karbidas – itin kieta medžiaga, iš kurios gaminami kalnakasybos įrankiai, chirurginiai instrumentai, amunicija ir daug kitų daiktų. Tai – labai brangi medžiaga ir iš jos pagaminti stabdžių diskai būtų dar brangesni nei keraminiai, todėl „Porsche“ nusprendė volframo karbidą panaudoti tik kaip išorinį stabdžių disko sluoksnį. Ir tai nebuvo labai lengva.
Iš pradžių pilkosios geležies diskas yra apdorojamas lazeriu, o tada jis yra galvanizuojamas. Taip ant geležinio pagrindo sudaromas papildomas metalo sluoksnis, kuris kompensuoja skirtingą volframo karbido ir geležies reakciją į temperatūrą. Na, o tada diskas yra dengiamas volframo karbidu. Šis procesas atrodo kaip scena iš „Žvaigždžių karu“ – volframo karbido dalelės milžinišku greičiu yra tiesiog šaunamos į diską, naudojant deguonies kuro procesą. Šitaip padengti stabdžių diskai įgauna veidrodinį spindesį.
Žinoma, ir naudojamos kaladėlės nėra tokios paprastos. Minkštos kaladėlės veiktų itin efektyviai, tačiau greitai sudiltų. Todėl „Porsche“ į kietą kaladėlių paviršių įterpė mikroskopines metalo daleles, kurios agresyviai kabinasi už volframo karbido paviršiaus. Tačiau geriausia tai, kad šie ypatingi diskai yra tokie kieti, kad stabdžių dulkių sumažėja net 90 proc., todėl galima naudoti baltas apkabas, sumažėja aplinkos tarša kietosiomis dalelėmis. Tokie diskai taip pat tarnauja net 30 proc. ilgiau nei įprasti ir visiškai nerūdija.
PCCB technologija pirmiausia buvo pritaikyta greitoms „Cayenne “ versijoms – „Cayenne S“ ir „Cayenne Turbo“. Jie puikiai tinka greitiems automobiliams, kuriems lenktynių trasoje ne vieta. Tuo tarpu patys greičiausi superautomobiliai ir toliau naudos anglies keramikos kompozitų stabdžių diskus.
