„Bugatti Chiron“ ir taip yra labai greitas automobilis, tačiau šiam rekordui gamintojas jį dar turėjo paruošti. Sumontuota nauja saugumo kapsulė vairuotojui, italų kompanija „Dallara“ sukūrė aptakesnį kėbulą, kuris negeneruoja jokios prispaudžiamosios ar keliamosios jėgos. „Bugatti“ į šį rekordą nusitaikė ne šiaip sau – buvo siekiama, kad „Chiron“ taptų pirmuoju automobiliu, pagerinusiu 300 mylių per valandą ribą. Tai padaryti pavyko ir dabar „Bugatti“ gamins specialiai šiai progai skirtą riboto leidimo modelį.
Tačiau sugrįžkime prie padangų. Kaip jau seniai tapo įprasta, „Bugatti“ dėvi „Michelin“ padangas. Įprastos „Chiron“ padangos yra labai tvirtos, tačiau ne tokios brangios, kokias nešiojo „Veyron“. Pastarojo automobilio padangas buvo galima montuoti tik specializuotose „Bugatti“ atstovybėse ir remonto centruose, nes jos prie ratlankių buvo tvirtinamos kitaip nei įprasta. Tuo tarpu „Chiron“ dėvi specialiai jam sukurtas itin tvirtas „Michelin Pilot Sport 2“ padangas, kurios prie ratlankių montuojamos įprastai, todėl jas galima pakeisti kone bet kuriame padangų centre.
2017 metais buvo skelbiama, kad „Bugatti Chiron Michelin Pilot Sport 2“ padangos gali atlaikyti didesnį nei 420 km/val. greitį. Tai – ne juokas. Šios padangos turi sutvirtintą plieno konstrukciją ir ypatingą gumos mišinį. Tačiau ir tų standartinių „Bugatti Chiron“ padangų rekordo bandymui nepakako – „Michelin“ savo „Pilot Sport 2“ padangas turėjo dar labiau sutvirtinti papildomais plieniniais įtvarais. Tai neišvengiamai padidino jų svorį, tačiau dabar šios padangos gali būti naudojamos ir lekiant 500 km/val. greičiu.
Ant bandymų stendo JAV sustiprintos „Michelin Pilot Sport 2“ pasiekė ir 511 km/val. greitį. Inžinieriai apskaičiavo, kad jos gali atlaikyti bent 5300 G apkrovas. Tai yra labai svarbu, nes lekiant rekordiniu greičiu šios padangos per minutę apsisuka 4100 kartų. Rekordinio važiavimo metu „Chiron“ ratai sukosi taip greitai, kad vairuotojas Andrew Wallace'as juto ir jų kuriamą giroskopinį efektą.
Įdomu ir tai, kad kiekviena rekordui panaudota padanga buvo peršviesta rentgeno spinduliais. Taip buvo tikrinamas radialinių vijų išsidėstymas. Jei šios vijos liestų viena kitą, padangai judant jos imtų trintis. Įprastai toks nežymus gamybos defektas nesukeltų visiškai jokių problemų. Tačiau lekiant 490 km/val. greičiu tas taškas gali tapti karščio židiniu, kuris išbalansuotų padangą ir, bent jau teoriškai, galėtų sukelti jos sprogimą.
Tokių padangų tvirtumas priklauso ir nuo konstrukcinio vientisumo. Menkiausias defektas gali sukelti katastrofiškų padarinių. Todėl tas rentgeno aparatūros naudojimas gali pasirodyti juokingai, bet tai iš tikrųjų buvo būtina. Siekiant tokio greičio rekordo privaloma apgalvoti kiekvieną net menkiausią detalę.
