Apie pasyvaus, arba antrinio rūkymo žalą, informacijos yra gana daug: dauguma žino, kad būdami patalpoje kartu su rūkančiaisiais sau kenkiame ne mažiau nei patys traukdami cigaretę. Tačiau apie tretinio rūkymo pavojus vis dar kalbama mažai. Net ir po to, kai patalpoje ar automobilyje buvo rūkyta, kenksmingos medžiagos išlieka susigėrusios į baldus, kilimus ir drabužius, tad, net ir išvėdinus kambarį ar automobilio saloną, pavojus sveikatai išlieka.
Žala – ne tik nemalonus kvapas
Patalpose, kuriose yra rūkoma, tabako dūmai nusėda ant visų paviršių ir į juos įsigeria. Dėl to vėliau vykstant reakcijai su patalpose esančia azoto rūgštimi susidaro pavojingi kancerogenai. Dėl šių priežasčių vien tik išvėdinti patalpą neužtenka.
Kauno technologijos universiteto mokslininkų, tyrinėjančių tretinio rūkymo poveikį, teigimu, svarbiausias kenksmingų medžiagų šaltinis, į kurį susigeria cigarečių dūmai, yra patalpų, taip pat ir automobilio dulkės. Taip pat šios medžiagos susigeria į visus porėtus paviršius. Įdomu tai, kad rūkantys žmonės gali pernešti nuodingas medžiagas vien rankomis liesdamiesi prie paviršių.
Patalpose, kuriose rūkomos tradicinės cigaretės, yra padidėjusi kietųjų dalelių, nikotino, anglies monoksido, vandens garų ir įvairių organinių junginių koncentracija. Didžiausias kiekis kenksmingų medžiagų patenka jas įkvepiant, mat dieną žmogus įkvepia 11–18 m3 oro, tačiau tam tikra dalis teršalų patenka ir per odą.
„International journal of hygiene and environmental health" skelbto Vokietijoje atlikto tyrimo apie tradicinių cigarečių ir kaitinamo tabako produktų įtaką automobilyje rūkančiųjų ir jų keleivių sveikatai duomenimis, didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija rasta rūkant įprastas cigaretes, mažiau – vartojant kaitinamo tabako produktus, nes didžiausias toksiškų medžiagų kiekis fiksuojamas būtent tabako degimo metu.
Tretinis rūkymas, palyginti su pirminiu, kai cigarečių dūmai iškvepiami tiesiogiai, ar antriniu, kai kvėpuojama jų dūmais užterštu oru, yra silpniausias teršalų šaltinis, bet jis gali būti reikšmingas jautrios sveikatos grupės žmonėms arba nuolat būnantiems patalpose, kuriose yra rūkoma.
Lietuviams sveikata – ne pirmoje vietoje
Nors tretinio rūkymo poveikis sveikatai juntamas ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir kartu su juo važiuojantiems keleiviams, automobilių švaros centro „Švaros meistrai“ ekspertų teigimu, sveikata – vis dar nėra pagrindinis kriterijus, kodėl žmonės užsisakinėja automobilio salono valymą. Dažniausiai priežastys – estetinės.
„Salono cheminis valymas dažniausiai atliekamas įsigijus dėvėtą automobilį arba norint jį išvalyti prieš pardavimą, siekiant pašalinti purvą ir nemalonius kvapus“, – sako „Švaros meistrų“ atstovė Giedrė Martinonytė.
Vis dėl to, jos teigimu, rūkymo žalą klientai prisimena vis dažniau: „Pasitaiko, kad klientai kreipiasi norėdami turėti švarų automobilį ne tik vizualiai (dažniausiai tai – naujagimio susilaukusios šeimos, alergiški žmonės), bet ir jaučiant salone nemalonius kvapus – rūkalų, naminių augintinių ir pan.“ – sako. G. Martinonytė.
Švaros ekspertų teigimu, automobilį, kurio salone buvo rūkoma, sunkiau parduoti. Vis dėlto, nors kaitinamo tabako gaminiai padėtų sumažinti antrinio ir tretinio rūkymo žalą, pašnekovė išlieka skeptiška: „Dėl tokių gaminių – nors tai ir padėtų išvengti nemalonaus kvapo salone, tačiau sveikatos atžvilgiu geriausia būtų nerūkyti automobilyje arba išvis atsisakyti rūkymo“, - sako G. Martinonytė.
Įpročiai sezoniški
Salono valymo dažnumas priklauso nuo automobilio eksploatacijos – kiek daug juo važinėjama. „Darbui skirti automobiliai, kuriuose vežiojamos tam tikros prekės, produktai, valymo reikalauja dažniau. Jeigu yra vežami maži vaikai arba naminiai gyvūnai, saloną taip pat tenka valyti dažniau“, – teigia G.Martinonytė. Vis dėlto, jos teigimu, saloną lietuviai dažniausiai valo kartą kas metus ar keletą metų.
Pašnekovės teigimu, kaip dažnai salonas valomas chemiškai ar sausai, priklauso nuo automobilio eksploatacijos – tiesiog pastebėjus, kad automobilio salonas yra dėmėtas, nešvarus ar jaučiamas nemalonus kvapas, reikėtų jį išvalyti chemiškai. Vėliau galima valyti tiesiog dulkių siurbliu, valant dulkes: „Dažnumas vėlgi individualus dalykas – galima valyti kartą per savaitę arba bent kartą per mėnesį“, – sako ji.
Dėl įpročių, kada lietuviai susirūpina automobilio salono valymu, G.Martinonytės teigimu, vis dar juntamas sezoniškumas: klientų, norinčių atlikti salono cheminį valymą, skaičius stipriai išauga pavasarį, tačiau, siekiant labiau rūpintis savo sveikata, automobilio saloną ar patalpose esančius baldus reikėtų valyti dažniau ir reguliariai.