Tiesa, gatvėmis jas galima labiau pavadinti administracine, bet ne technine prasme. Dažniausiai – tai naujuose rajonuose įrengtos arba nebaigtos įrengti gatvės, ne visad išasfaltuotos ir neturinčios lietaus nuotekų surinkimo sistemos.
Štai pavyzdys iš Gurelių, esančių Vilniaus pakraštyje.
„Mūsų rajone labai prasta situacija, kelias visai neprižiūrimas. Dabar palijo, visas vanduo sutekėjo ir susidarė didžiausia bala, kurios žmonės jau su džipais nebeįveikia. Namo tenka pėdint. Problema sena“, – rašo A.Jurašaičio gatvės gyventoja.
Ką daryti, jei polaidžio vanduo apsėmė gatvę
Pareigūnai, išgirdę tokį klausimą, dažniausiai kraipo galvas. Tarkime, gyventojai iškviestų avarinę tarnybą. Bet kur ta tarnyba perpumpuos visą gatvę užliejusį vandenį? – retoriškai klausė nenorėjęs būti cituojamas specialistas.
Tai gal tokių rajonų gyventojams reikėtų statytis viadukus, kaip Rusnėje, kad galėtų patekti į savus namus? Bet specialistų atsakymas ir vėl labai žemiškas: reikia laukti, kol savivaldybė įrengs vandens nuotekų sistemą.
Kita vertus, kaip pabrėžia miesto tvarkytojai, gyventojai naujuose rajonuose dažnai iškelia savo sklypus aukščiau kelio. Todėl visas vanduo į kelią ir subėga. Beje, pagal egzistuojančią tvarką vandeniu savo sklypuose turi rūpintis jų savininkai. Taigi toks sumanus sprendimas (paaukštinti sklypą) tik perkelia problemą (polaidžio vandenį) iš kiemo į kelią.
Sudėtingiausios Vilniaus vietos
Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ yra identifikavusi kelias sudėtingesnes vietas Vilniaus mieste: Varnės g. / Saldenės g., A.Jurašaičio g., Bizausko g. / Reinio g., M.Lietuvio g. / Šventeliškių g., Dūmų g., Chodkevičiaus g.
Tačiau „Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius atkreipia dėmesį, kad ši „bėdutė“ būdinga ne tik Vilniaus miestui – tereikia prisiminti Bendorėlių ežerą ar užliejamą žiedinę sankryžą po Avižienių viaduku. Panašių problemų turi ir kitų miestų nauji rajonai.
Kokios priežastys?
Vilniaus savivaldybės atstovai įvardijo kelias priežastis, kodėl potvynis apsemia ir meisto gatves.
1. Tipiškai tai yra vietos, kuriose vyrauja gruntinės gatvės, čia nėra įrengta centralizuota lietaus nuotekų surinkimo sistema.
2. Šiuo metu, gausiai lyjant ir sniegui sparčiai tirpstant susidarantys vandens srautai dėl įšalo dar negali susigerti į gruntą, tad kaupiasi žemumose. Be to, Lietuvoje per kelias dienas iškrito vidutinė mėnesio kritulių norma.
3. Kita užtvindymų priežastis – užsikimšusios lietaus nuotekų pralaidos.
4. Kai kuriose miesto vietose sparčiai išaugo individualių namų kiekis – atitinkamai padidėjo kietųjų dangų, į kurias nesusigeria vanduo, plotai.
5. Statybų metu naujakuriai savo patogumui arba netyčia užpila lietaus nutekėjimo griovius, iškelia sklypus ar savavališkai nuveda sniego tirpsmo ir lietaus nutekėjimą už savo sklypo ribų. Tokiu atveju vanduo pradeda kauptis žemumose greta sklypo.
Šių vietų užtvindymai kartojasi kasmet – tiek vasaros liūčių, tiek pavasario polaidžių metu. Siekiant tokių atvejų išvengti, būtini infrastruktūros gerinimo projektai.
Idealu, jei pasirenkamas tvarus lietaus nuotekų būdas;
– tirpsmo ar lietaus vanduo surenkamas ir infiltruojamas savame sklype;
– surinktas vanduo naudojamas pakartotinai – pavyzdžiui, buityje.
Tvarus būdas – akumuliaciniai tvenkiniai
Specialistų teigimu, vis labiau populiarėja lietaus nuotekų akumuliaciniai tvenkiniai-kaupyklos. Pavasarį ar liūčių metu tvenkiniai prisipildo vandeniu ir vėliau pamažu nusėda iki numatyto lygio.
Atokesnėse, ne miesto teritorijose, tokius tvenkinius galima matyti gana dažnai (kūdros ar kastiniai tvenkiniai). Miestuose tokie ežerėliai taip pat atsiranda. Puikus pavyzdys – Ozo parkas, statomas Vilniaus Japoniškas sodas, Šeškinėje Miglos g. statomas tvenkinys. Šie tvenkiniai pritaikomi rekreacijai ir tampa gyvybės ir poilsio oazėmis.
„Centralizuotų paviršinių nuotekų tinkle statyba taip pat yra vienas iš sprendimo būdų, tačiau atsižvelgiant į jų statybai reikalingų lėšų poreikį ir į faktą, kad dabartiniu ES struktūrinių fondų programose investicijos į lietaus nuotekų sistemas nenumatytos, kai kurias miesto vietas centralizuoti lietaus nuotekų tinklai pasieks dar labai negreitai“, – rašoma „Grindos“ komentare.
