Keturis ratus turintys automobiliai yra praktiškesni, stabilesni ir santykinai saugesni – niekas dėl to nesiginčija. Tačiau gatvėje pamatę kokį „Morgan 3-Wheeler“ tikrai atkreipsite dėmesį ir palydėsite jį žvilgsniu. Tiesa yra ta, kad triračiai automobiliai yra išskirtiniai, jų yra nedaug ir jie yra pakankamai įdomūs. Juolab, kad jų būna pakankamai įvairių.
Skirtingos konfigūracijos – skirtingi privalumai
„Benz Patent-Motorwagen“ turėjo vieną vairuojamą ratą priekyje ir du varomus ratus gale. Pavyzdžiui, vieną priekinį ratą turėjo „Goliath GD 750“ sunkvežimis, sportiškasis „Bond Bug“, o Italijoje iki šiol labai plačiai naudojami tokios konfigūracijos lengvieji sunkvežimiai „Piaggio Ape“. Ir tai tėra keli pavyzdžiai – tokių triračių modelių automobilių pasaulyje yra labai daug.
Tokios schemos triračiai automobiliai turi vieną labai didelį trūkumą – posūkiuose jiems trūksta stabilumo. Taip yra dėl to, kad stabdant automobilio svorio centras stumiasi pirmyn, o važiuojant posūkiu jis dar juda į šoną, todėl apkraunamas vienas iš neparemtų platformos kampų. Kaip tikriausiai prisimenate iš Pono Byno nuotykių ar Aukščiausios Pavaros reportažų, „Reliant“ triračiams posūkiuose sekasi nekaip.
Tiesa, reikėtų priminti, kad Aukščiausios Pavaros kūrėjai padėjo savo „Reliant“ vartytis posūkiuose – bandymų metu automobilis dėvėjo specialiai parinktus nevienodus ratus, o viduje buvo ir papildomo svorio. Iš tikrųjų, „Reliant“ ir kiti triračių automobilių gamintojai stengėsi sukurti kiek įmanoma stabilesnius automobilius ir normaliomis sąlygomis jos posūkius įveikia be didesnių problemų. Tokia konfigūracija, kuomet priekyje yra vienas, o gale – du ratai, leidžia sumažinti vairo mechanizmui reikalingų komponentų skaičių, tačiau priešinga schema (du ratai priekyje ir vienas gale) yra stabilesnė.
„Polaris Slingshot“, „Campagna T-Rex“, „Messerschmitt KR200“, „Peel P50“ (mažiausias automobilis pasaulyje) – tai keli geriau žinomi triračių automobilių su dviem priekiniais ratais pavyzdžiai. Tokie automobiliai yra stabilesni už tuos, kurie priekyje turi tik vieną ratą, tačiau vis tiek netokie stabilūs kaip tradiciniai keturračiai modeliai. Tikriausiai nesuklysime teigdami, kad įdomiausias šiuolaikinis tokios konfigūracijos pavyzdys yra „Morgan 3-Wheeler“.
„Morgan“ triračius automobilius gamina jau daugiau nei šimtmetį, tačiau naujausias „3-Wheeler“, gaminamas nuo 2016 metų, nėra labai modernus. Iš tikrųjų reikėtų pripažinti, kad šis mažytis dvivietis automobilis su mediniu rėmu, V2 oru aušinamu varikliu ir vienu varomu ratu, yra pakankamai primityvus, tačiau prie jo vis tiek driekiasi pirkėjų eilės. Norėdami sutaupyti turėtumėte pirkti naują „Morgan 3-Wheeler“, nes vos išriedėję iš gamyklos jie iš karto pabrangsta – taip yra būtent dėl tų ilgų pirkėjų eilių.
Tokios konfigūracijos triračiai automobiliai tikrai yra stabilesni, tačiau vis tiek turi trūkumų. Dažniausiai jie turi vos vieną varomą ratą, o jam beveik visada trūksta sukibimo. Tas pats „Morgan 3-Wheeler“ turi tik 61 kW variklį, tačiau lengvai gali piešti saules net ant sauso asfalto. Kartu tai reiškia, kad galinė padanga sudyla greičiau nei norėtų automobilio savininkas.
Kuo triratis geresnis už keturratį?
Kad ir kokios konfigūracijos triratis automobilis būtų, jį pamatę žmonės vis tiek klausinės to paties – kodėl gi jis neturi to ketvirto rato? Iš tikrųjų, triračiai automobiliai turi keletą privalumų.
Kaina. Triratis automobilis turi mažiau komponentų, todėl gali būti pigesnis. Iš tikrųjų, kadaise patys pigiausi automobiliai būtent dėl šios priežasties buvo triračiai. Žinoma, dabar tai nebėra taip svarbu – juk „Morgan 3-Wheeler“ yra labai brangus, nes buvo kuriamas tam, kad būtų unikalus ir smagus, o ne tam, kad būtų pigus. Taip pat svarbu ir tai, kad mažesnis judančių ir dylančių detalių skaičius reiškia, kad triračius automobilius yra pigiau išlaikyti.
Išskirtinumas. Kada paskutinį kartą matėte triratį automobilį? O kada paskutinį kartą matėte nuobodų triratį automobilį?
Svoris. Triračiai automobiliai beveik be išimčių yra lengvesni. Tai yra tokios konfigūracijos priežastis ir pasekmė. Atsisakius ketvirtadalio važiuoklės automobilio svoris automatiškai krenta. Kita vertus, gamintojams tenka rinktis lengvesnes medžiagas, kad tie trys ratai nebūtų per daug apkrauti.
Aerodinamika. Lašo forma yra pati aptakiausia, o ją lengviausia atkartoti pasitelkus triratę automobilio konfigūraciją. Nepasisekęs „Aptera 2 Series“ projektas buvo itin aerodinamiškas ir dėl to reikėtų dėkoti ir tai trijų ratų konfigūracijai. Tikėtina, kad ateityje pamatysime daugiau triračių elektromobilių, nes jie bus pigesni, lengvesni ir aptakesni.
Biurokratija. Bene didžiausias triračių automobilių privalumas yra tai, kad techniškai jie nėra automobiliai. Dažniausiai jie net nenešioja automobiliams skirtų valstybinių numerių ženklų. Priklausomai nuo vietinių įstatymų ir automobilio charakteristikų (variklio galios, svorio ir t. t.), triratį automobilį galima vairuoti ir neturint B kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Tačiau dar svarbiau tai, kad gamintojams nereikia tiek daug investuoti į saugumo sistemas, bandymus ir sertifikatus. Kaip manote, ar medinis „Morgan 3-Wheeler“ be jokių bamperių ir su varikliu išorėje sėkmingai įveiktų saugumo bandymus? Jis neturi saugos pagalvių, elektroninės stabilumo sistemos, pėstiesiems draugiško variklio dangčio ir kitų automobiliams būtinų saugumo įrenginių.
Tai, kad triračiai automobiliai įstatymo akyse nėra automobiliai, yra išties puiku. Štai Estijoje kuriamas elektromobilis „Nobe 100“ greičiausiai niekada nebūtų atsiradęs, jei jam būtų galioję automobiliams taikomi standartai. Šis mažas elektromobilis turi plieninį rėmą ir yra pakankamai tvirtas ir saugus, tačiau neturi saugos pagalvių ir nedalyvavo jokiuose saugumo bandymuose. Jei „Nobe “ komandai būtų reikėję laikytis automobiliams taikomų standartų, šis kūrinys greičiausiai niekada nebūtų gimęs.
Tarp trūkumų – ne tik praktiškumas ir stabilumas
Žinoma, triračiai automobiliai turi ir trūkumų. Visų pirma, jie nėra tokie stabilūs kaip keturračiai, o trikampė forma nėra labai praktiška. Tačiau trūkumų yra ir daugiau – sunku išvengti duobių kelyje, vienintelį ašies ratą gali būti sunku pakeisti, toks automobilis negali užvažiuoti ant duobės remonto dirbtuvėse, o provėžuoti keliai triračiams automobiliams yra tikras pragaras.
Tačiau jų išskirtinis charakteris, neįprasta išvaizda ir tas įgimtas keistumas atperka viską. Triračiai automobiliai yra retesni ir todėl įdomesni už keturračius. Ir galbūt straipsnio autorius pats yra šiek tiek keistas, bet dėl šių priežasčių to „Morgan 3-Wheeler“ savo garaže tikrai neatsisakyčiau.
