Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Domantas Tracevičius. Kodėl vairuotojai turėtų mokėti daugiau, kad nuvažiuotų mažiau?

Augant poreikiui sparčiai dekarbonizuoti transporto sektorių, tai galima padaryti dviem būdais: elektrifikuoti Lietuvos transporto parką ir leisti vairuotojams iš to gauti naudos arba dar plačiau pradėti naudoti biodegalus, kurie nemažina oro taršos ir kainuoja itin daug vairuotojams.
Biodegalai ir įprasti degalai
Biodegalai ir įprasti degalai / Žilvino Pekarsko / 15min nuotr.

Prieš kelis metus Latvijos ekonomikos ministerija paskaičiavo, kad biodegalų priedas jų šalies vairuotojams papildomai kainuoja 10-12 centų už litrą. Iš esmės identiška situacija dabar yra ir Lietuvoje. Tokią situaciją lemia tai, kad biodegalų priedas yra brangesnis ir turi mažesnę energetinę vertę – nuvažiuojamas atstumas tampa gerokai trumpesnis.

Biodegalų gamintojų interesas

Pastaraisiais metais, o ypač per paskutinius kelis mėnesius, suintensyvėjo biodegalų pramonės lobistų šūkavimai apie poreikį mažinti naftos sunaudojimą ir grasinimai kiek to nepadarymas gali kainuoti valstybei. Prie Seimo net buvo pastatyta skaičiuoklė, parodanti tariamą žalą valstybei. Ar biodegalų pramonei staiga parūpo viešasis interesas? Nemanau. Aplinkosauginės ir vartotojų teisių organizacijos tai vertina kaip dar vieną konkretaus verslo norą priversti naudoti daugiau savo produkcijos vartotojams, kurie to nelabai nori. Ir priežasčių nenorėti yra apstu.

Brangu, neefektyvu ir netvaru

Visų pirma, tai reikštų, kad už kiekvieną litrą degalų vairuotojai turėtų mokėti dar daugiau. Ir tie pinigai iš esmės nukeliautų keliems biodegalų pramonėms magnatams, dalis kurių dar yra susiję ir su naftos produktų prekyba Lietuvoje.

Antra, tai - neefektyvu. Biodegalai padeda sumažinti naftos naudojimą, bet beveik ar net visai nemažina išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Dėl to teisė laikyti šiuos degalus atsinaujinančiais Europos Sąjungoje buvo gerokai apribota.

Europos Komisija buvo užsakiusi atlikti studiją, kurioje buvo vertinamas ne tik tiesioginis biodegalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsakas, bet ir poveikis, siejamas su žemės naudojimo pokyčiu. Gauti rezultatai parodė, kad iš rapsų pagaminti biodegalai yra žalingesni klimatui nei naftos degalai.

Trečia, biodegalų naudojimas yra siejamas su aukštesnėmis kai kurių žemės ūkio žaliavų kainomis. Tokias išvadas yra padaręs Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, JAV aplinkos apsaugos agentūra ir daugybė mokslininkų. Vokietijos federalinės aplinkos agentūros vadovas nesikuklindamas privalomą pirmos kartos biodegalų maišymą vadina iškastinio kuro subsidija.

Ketvirta, biodegalų naudojimas nemažina oro taršos. Prieš metus Europos Komisija pradėjo prieš Lietuvą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl nepakankamai sumažinto išmetamo azoto oksidų kiekio, kurio daugiau nei pusė susidaro transporto sektoriuje.

Sprendimai ir kitų ES šalių veiksmai

Kyla klausimas – ar Lietuva gali sumažinti azoto oksidų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus transporto sektoriuje? Taip, ir toks sprendimas galėtų būti sparti Lietuvos transporto parko elektrifikacija. Neveltui nuo 2035 m. Europos Sąjungoje iš esmės nebus parduodami jokie nauji furgonai ar automobiliai su vidaus degimo varikliais.

Taip yra todėl, kad elektrinės transporto priemonės tiesiogiai neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų oro teršalų, pvz., tų pačių azoto oksidų. Be to, elektrinei transporto priemonei reikia maždaug triskart mažiau energijos nuvažiuoti tą patį atstumą nei transporto priemonei su vidaus degimo varikliu (net ir varomai biodegalais).

Energetikos ministerija turėtų imtis iniciatyvos ir kuo greičiau pilnoje apimtyje perkelti pernai priimtus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos pakeitimus. Tuomet būtų sudarytos sąlygos elektrą, sunaudotą transporte, įvertinti pagal tai, kiek ji sumažina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bei vairuotojams, kurie įkrauna elektromobilius namuose, gauti už tai išmokas iš naftos degalų tiekėjų.

Dalis pažangiausių ES valstybių visa tai jau taiko. Pavyzdžiui, Vokietijoje pernai kiekvienas gaminantis vartotojas, turintis elektromobilį ir jį kraunantis tik savo pagaminta atsinaujinančia elektros energija, galėjo gauti beveik 500 eurų išmoką. Tuo metu Nyderlanduose praktiškai nebeliko pirmos kartos biodegalų ir vietoj to skatinamos transporto priemonės, kurios naudoja elektrą. Grynųjų elektromobilių ten jau daugiau nei 450 tūkst., o nuo 2025 m. visi nauji miesto autobusai bus tik elektriniai.

Vyriausybė pasipriešino šioms vieno pramonės sektoriaus užmačioms, bet ar atsilaikys Seimo nariai? Ant kortos pastatyta daugiau nei keli šimtai milijonų eurų kasmet, kuriuos galimai papildomai turėtų sumokėti vairuotojai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs