Pasak Andžej Ostrovski, autoservisų tinklo „Melga“ padalinio vadovo, dabartiniai varikliai labai lepūs ir jautrūs tepalo kokybei. Šiais laikais nebegalioja logika, kad žiemą svarbu naudoti skystesnę variklio alyvą, o vasarą – klampesnę. Lemia visai kiti dalykai – kokybiniai.
„Ne tik klampumas, bet ir visi alyvos priedai turi atitikti konkretaus automobilių gamintojo reikalavimus“, – apibendrina autoserviso „Melga“ specialistas.
Patikimi gamintojai ir kokybės parametrai
A.Ostrovski pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į alyvos gamintojo prekės ženklo patikimumą. Bet kuriame prekybos centre įsigyti neaiškaus gamintojo tepalai gali pridaryti bėdos. Pasak specialisto, kiekvienas save gerbiantis alyvos gamintojas skiria lėšų savo gaminio sertifikavimui, pripažinimui, patikrai laboratorijose. Todėl pirmas niuansas, į kurį privalu atkreipti dėmesį – pačių automobilių gamintojų rekomendacijos. Juk jie, atlikę daugybę bandymų, geriausiai žino, kurie tepalai konkrečiam automobilio modeliui tinka geriausiai.
Autoserviso „Melga“ atstovui antrina ir „Shell“ produktų grupės vadovas Lietuvai Ramūnas Brazys. Jo teigimu, automobilių variklių alyva ir jos kokybė tampa vis aktualesnė. Nes, ne paslaptis, automobilių varikliai dėl ekologinių reikalavimų mažėja, lengvėja, o galios iš jų stengiamasi išgauti kuo daugiau. Todėl plonėja cilindrų sienelės ir kitos detalės, turinčios atlaikyti didžiulius krūvius ir temperatūrinius skirtumus. Taigi, norint kuo ilgiau važinėti automobiliu ir tausoti jo variklį, lieka tik viena išeitis – pasirinkti tinkamą, kokybišką alyvą.
Ar galima alyvą rinktis vien pagal klampumą?
„Tai – labai senas stereotipas, – sako „Shell“ produktų grupės vadovas Lietuvai Ramūnas Brazys. – Vien pagal šį indeksą dar negalima spręsti apie alyvos kokybę. Klampumas – tik viena iš fizinių savybių. O kokybę apibrėžia specifikacijos (gamintojo instrukcijos). Nes alyva 5W-40 ar 5W-30 gali būti ir sintetinė, ir pusiau sintetinė. 10W-40 gali būti ir mineralinė, ir pusiau sintetinė. Tad vien pagal šiuos skaičius negalima spręsti apie alyvos tinkamumą automobiliui“.
Dar vienas pavyzdys. Jei į savo seno automobilio variklį vietoje mineralinės alyvos supilsite sintetinę, veltui švaistysite pinigus. Nes sena konstrukcija tam nepritaikyta – gali būti, kad riebokšliai pradės leisti šią alyvą – alyvą rinkitės pagal kokybinius reikalavimus.
Ką reiškia gamintojo kodai ir specifikacijos
„Shell“ atstovas Ramūnas Brazys antrina autoserviso „Melga“ vadovui Andžej Ostrovski: pirmiausiai siūlo žiūrėti į tai, kas parašyta automobilio gide ir ant tepalų bakelio.
„Tos rekomendacijos ne iš piršto laužtos, nes jose atsižvelgiama net į tokius dalykus, kaip klimatinės sąlygos. Dažniausiai įvardijamas ne tik klampumas, bet ir specifikacijos, specialūs kiekvieno automobilių gamintojo kodai, reiškiantys, kad ši alyva sertifikuota, pripažinta kaip tinkama šiam modeliui.
Visi save gerbiantys alyvos gamintojai turi dar ir europines ACEA arba JAV specifikacijas API (American Petrolium Institute). Tai reiškia, kad, paėmę tepalų talpą, pamatysite užrašą, tarkime „BMW approved“ (t.y., automobilių gamintojas pripažįsta šį alyvos gamintoją) ir raidžių-skaičių kodą. Jei šie du parametrai atitinka nurodytą automobilio gide, visi parametrai turėtų atitikti savaime: ir alyvos rūšis (mineralinė, pusiau sintetinė, sintetinė), ir klampumas.
Pavyzdžiui viena iš „Volkswagen“ patvirtinimų (aprobacijų) gali būti skaičių kombinacija 504.00/507.00. Raidė A gali reikšti, kad alyva skirta benzininaim varikliui, o B – kad dyzeliniam. C reiškia, kad sumažintas galimų alyvos sieros pelenų, sieros ir fosforo kiekis, kad neužkimštų filtrų. Ir t.t. Tokias kombinacijas turi kiekvienas gamintojas“, – sako Ramūnas Brazys.
Jei turite gerokai padėvėtą automobilį, tuomet važiuokite į patikimą servisą ir klauskite specialisto patarimo – kad pasižiūrėtų kataloguose arba pagal tepalų klasifikacijos lenteles. Meistrai, parinkdami tepalus, pirmiausiai klaus modelio, gamybos metų, benzininis ar dyzelinis variklis. Jei variklis dyzelinis – turi ar neturi kietųjų dalelių DPF filtrą.
Kaip dažnai reikia keisti alyvą
Internete netyla aistros, ar gerai, kad kai kurie gamintojai prailgina tepalų keitimo intervalus, taip norėdami sumažinti automobilių techninės priežiūros kaštus. Ir, motyvuodami, kad variklių alyva tobulėja, teigia, kad ji gali atlaikyti ir 30 tūkst. km. Ar net daugiau.
Kita vertus, spaudimą gamintojams daro ir patys vartotojai, prašydami mažinti techninio aptarnavimo kaštus. Jiems prieštaraujantys ekspertai sako, kad geriau jau keisti dažniau – bent kas 10 tūkst. km. – ilgiau tarnaus variklis. Tai kur čia slypi tiesa, gal kažkur per vidurį?
„Shell“ atstovo Ramūno Brazio teigimu, ekspertai dažniausiai vadovaujasi automobilių variklių gamintojų rekomendacijomis.
„Jei „Volkswagen“ instrukcijose parašyta, kad reikia keisti kas 20 tūkst., o „Nissan“ kas 15 tūkst. km., mes taip ir patariame. Tiesa, tarp gamintojų buvo prasidėjusios savotiškos lenktynės, kas labiau prailgins tepalų keitimo intervalą. Bet jos jau baigėsi – daugiau niekas nebando to daryti. Nes apkrovos varikliams didėja, nors patys varikliai mažėja, todėl variklio alyvai tenka labai rimti išbandymai. Iš esmės alyvos karteriuose dabar mažiau, nei anksčiau, o darbą ji turi atlikti tą patį. Tad nekokybiška alyva atsilieps variklio nusidėvėjimui ar ilgaamžiškumui“, – aiškina R.Brazys.
Jo teigimu, yra du galimi alyvos keitimo intervalai. Vienas – stabilus, kai automobilio kompiuteris primena, kad, tarkime, metas keisti tepalus kas 15 tūkst. km. („Škoda“ atvejis). Ir lankstus būdas, kai autoserviso meistrai leidžia pačiam automobilio kompiuteriui, įvertinus važiavimo sąlygas, pagal algoritmą nuspręsti, kada senoji alyva jau nebeatlieka tepimo funkcijų.
Tarkime, jei važinėjate po miestą ir dažnai užvedinėjate automobilį, kompiuteris paskaičiuos 12 tūkst. km. intervalą. O jei keliaujate daugiausiai greitkeliais, intervalas gali padidėti ir iki 20 tūkst. km. Viskas priklauso nuo važiavimo manieros ir jūsų gyvenimo būdo.
Ar galima maišyti variklio alyvas?
O kas, jei kelionėje nutinka nelaimė – užsidega tepalų lygio lemputė? O degalinėje nėra tokios pačios alyvos, kokia šiuo metu tepa jūsų variklį? Ar galima į pusiau sintetinę alyvą įpilti sintetinio tepalo ir atvirkščiai? Arba į pusiau sintetinę – mineralinės? Pasak Ramūno Brazio, jokių „putų“ ar „majonezų“ tikrai nebus, kaip kad kartais rašoma forumuose.
„Jei naudojate mineralinę alyvą kokiame senesniame automobilyje, tai šiek tiek papildydami variklį sintetine jūs alyvą šiek tiek pagerinsite. Nes pusiau sintetinė alyva – tai ta pati mineralinė, tik turinti iki 10-30 proc. sintetinės savo sudėtyje. Į sintetinę įpylę mineralinę, jūs ją pabloginsite. Bet jei po to važiuosite nedaug, varikliui tikrai nepakenksite. Alyvas maišyti galima, tačiau svarbiausia žiūrėti specifikacijas, ar ta alyva tinka jūsų automobiliui“, – aiškina „Shell“ atstovas R.Brazys.
Svarbi ne tik alyva
Autoserviso „Melga“ vadovas Andžej Ostrovski pabrėžia ir kitas svarbias detales – tepalo filtrą ir netgi karterio dugninės varžtą ar jo tarpinę.
„Mūsų klientams visuomet rekomenduojame rinktis tik aukštos kokybės alyvos filtrus. Ypač, jei tai – korpusiniai užsukami filtrai, su metaliniu apvalkalu. Nes būna atvejų, kad, uždėjus paprastesnį filtrą, jei automobiliu važinėjama mažiau, jo korpusas prarūdija, ima tekėti alyva.
Tačiau variklio oro filtrams jau taikomi paprastesni reikalavimai.
Specialistas priduria, kad net tokia smulkmena, kaip karterio poveržlė yra labai svarbi – alyva jokiu būdu neturi prasiskverbti į išorę. Poveržlės yra veikiamos aplinkos, taip pat dėvisi ir dėl natūralaus poveikio – juk kiekvieną kartą, keičiant tepalus, yra prispaudžiamos vis kitokia jėga. Todėl sulig kiekvienu prisukimu ir atsukimu poveržlė deformuojasi ir praranda sandarumą.
Regsitracija į autoservisą čia.
