ISTORIJOS PRADŽIA: Nemokamo elektromobilių įkrovimo stotelės Vilniuje: kada ir kur jų tikėtis?
2019 m. Vilniuje pradėjus instaliuoti bendrovės „Ignitis“ mokamas elektromobilių įkrovos stoteles, tuometinio sostinės mero atstovai pasidalijo gera naujiena: bus įrengtos ir nemokamos įkrovimo stotelės – net penkios. Tačiau jų iki šiol nėra.
Suprasti akimirksniu
- Kovo 27 d. Europos Parlamentas susitarė iki 2026 m. svarbiausiuose keliuose įrengti elektros įkrovimo stoteles automobiliams mažiausiai kas 60 kilometrų.
- Šiuo metu Lietuvoje yra apie 10 tūkst. elektromobilių, iki 2030 m. jų skaičius, planuojama, didės iki 260 tūkst.
- Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 600 viešų elektromobilių įkrovimo stotelių. Dauguma – lėto krovimo. Susisiekimo ministerija siekia, kad iki 2030 metų jų skaičius padidėtų dešimt kartų – iki 6 tūkst.
- 2014–2020 metais automagistralėje Vilnius–Klaipėda, automagistralėje Vilnius–Panevėžys ir šalia kitų valstybinės reikšmės kelių įrengtos 26 viešosios didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės. Jų galia teoriškai siekia 50 kW.
- Stoteles instaliuoja ir savivaldybės. Valdant buvusiam Vilniaus merui Remigijui Šimašiui Vilniuje buvo žadama įrengti penkias nemokamas elektromobilių įkrovimo stoteles: šalia Gariūnų turgavietės, Pilaitėje ir Žirnių g. šalia PC „Maxima“, Molėtų plente už Santariškių ir Saulėtekio al. Tačiau jos iki šiol neįrengtos.
Lietuvos palyginimas su lydere Suomija
Vilniui iki Skandinavijos šalių sostinių ar didesnių miestų – kol kas kaip iki Mėnulio. Jei Suomijoje (tiek Helsinkyje, tiek važiuojant į šiaurę link Juveskiulės ar net Rovaniemio) kaip grybai po lietaus dygsta greitojo įkrovimo stotelės, tai Vilniaus valdžia trypčioja vietoje, retkarčiais nudžiugindama papildomomis lėto krovimo kištukiniais lizdais, įrengiamomis prie apšvietimo stulpų ir veikiančiomis tik nuo 23 val. Tokia praktika yra gera, bet situacijos labai nekeičia. Pabrėšiu, lėto įkrovimo stotelėmis ar vidutinio (iki 50 kW galingumo) suomių nenustebinsi.
Štai kokie suomių tempai. Greitojo krovimo (nuolatinės srovės) DC stotelių per metus (nuo 2022 m. pirmojo ketvirčio) padaugėjo net 342 proc. Iš viso šiuo metu šalyje veikia 1175 stotelės, kurių įkrovimo galia – daugiau nei 100 kW.
Per pastaruosius metus jų padaugėjo 909 vnt. Taigi vystymosi tempai – kosminiai. Jei Lietuvoje džiaugiamės kiekviena prie apšvietimo stulpo instaliuotu kištukiniu lizdu ar ant abiejų rankų pirštų suskaičiuojamomis galingesnėmis nei 100 kW stotelėmis, suomiai išlieka akivaizdūs EV infrastruktūros plėtros lyderiai.
Nemokamos įkrovimo stotelės Vilniuje: misija (ne)įmanoma
Šiame kontekste akis bado Vilniaus mieste vis dar neįrengtos penkios nemokamos vidutinio galingumo (iki 50 kW) įkrovimo stotelės.
Taip, daugelis specialistų sutinka, kad nemokamos stotelės jau atgyveno. Jos buvo reikalingos prieš penkerius metus, siekiant padrąsinti pirmuosius EV vartotojus. Tačiau vėliau dėl kultūros stokos kai kurie vairuotojai jas nuspręsdavo okupuoti ilgam ar užstatydavo automobiliais. Todėl nemaža dalis eismo ekspertų sako, kad nemokamo įkrovimo stotelių veikimo termino pabaiga (šiais metais) – išspręs daugelį problemų.
Vis dėlto, skola – ne rona, neužgis. Jei kitos savivaldybės sugebėjo įsisavinti ES struktūrinių fondų pinigus ir įrengė nemokamas stoteles, tai kodėl Vilnius tapo atsilikėliu?
Taip šios stotelės atrodė 2022 m. lakričio mėnesį ir vaizdas nuo laiko nepasikeitė:
Vilniaus savivaldybės komentaras: nemokamų įkrovimo stotelių nebus
Savivaldybės atstovų teigimu, penkias elektromobilių įkrovimo stoteles turėjo įrengti UAB „Elinta“, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių užsitęsus įkrovimo stotelėms skirtų aikštelių įrengimo darbams, „Elinta“ jos įsigytą ir įrengimui paruoštą techniką realizavo kitose vietose.
Kaip bendrovė informavo savivaldybę, šiuo metu ji neturi galimybių papildomai įsigyti stotelių. Dėl to savivaldybė priėmė sprendimą įsigyti ir įrengti stoteles savo lėšomis. Kadangi Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamame projekte dalis finansavimo buvo numatyta būtent „Elintos“ elektromobilių įkrovimo stotelių apmokėjimui, savivaldybė taip pat nutraukė įkrovimo stotelių finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra.
Tai reiškia, kad iki šiol elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimui buvo paruoštos 4 iš 5 numatytų aikštelių, liko įrengti tik aikštelę prie Gariūnų turgaus. Planuojama, kad tiek aikštelių, tiek įkrovimo stotelių įrengimo darbai bus baigti šių metų III ketvirtį.
Nefinansuojant projekto Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, prievolės teikti elektromobilių įkrovimo paslaugą nemokamai nėra.
Pernai rugpjūtį savivaldybės tarybos priimtu sprendimu, savivaldybės biudžeto lėšomis elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimą ir priežiūrą vykdo UAB „Vilniaus apšvietimas“, kuris įkrovimo paslaugos kainą gyventojams nustato pagal patvirtintą metodiką.
Iš pradžių buvo numatyta, kad Europos Sąjunga suteiks 231 tūkst. eurų finansavimą, iš kurio 112 tūkst. eurų buvo numatyti už elektromobilių įkrovimo stoteles. Savivaldybė prie projekto finansavimo būtų prisidėjusi 139 tūkst. eurų, bendra projekto vertė – 370 tūkst. eurų.
Planuojama, kad įkrovimo stotelių įrengimas savivaldybės lėšomis kainuos maždaug tiek pat, kiek numatyta projekto vertė. Skaičiuojant savivaldybės kaštus reikėtų įvertinti ir 5 metų laikotarpį, kuriuo, pagal Europos Sąjungos numatytas sąlygas, būtų privaloma įkrovimo paslaugą teikti nemokamai. Įkrovimo stoteles įrengiant savivaldybės lėšomis ir teikiant įkrovimo paslaugą mokamai, per 5 metų laikotarpį savivaldybė sutaupys apie 6 mln. eurų.
Vilniuje birželį pradės veikti dar dvidešimt trys 22 kW elektromobilių įkrovimo stotelės. Šį mėnesį taip pat planuojama skelbti operatorių parinkimo viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti konkursą. Pagal jį numatytos dar 269 įkrovimo stotelės, kurios turėtų pradėti veikti 2024 metais.
„Elinta Charge“ komentaras
Pasak „Elinta Charge“ vadovo Igno Mikučio, dėl to, kad Vilniaus savivaldybė nuolat atidėliojo projektą, „Elinta“ prarado galimybę įsigyti papildomų stotelių, kurios buvo reikalingos projekto įgyvendinimui.
„Šiam projektui įgyvendinti buvo padaryta mūsų įmonės investicija, todėl savivaldybei vilkinant mes negalėjome toliau laikyti įšaldyto turto. Tokie pirkimai yra planuojami iš anksto. Tuo tarpu kitos net ir ženkliai mažesnės savivaldybės įgyvendino projektus ir turi viešo krovimo stoteles, kai Vilniaus miesto savivaldybei neužteko ketverių metų įgyvendinimui“, – sako I.Mikutis.
