– Pradėkime nuo to, kas dažniausiai lyginama, kalbant apie taupumą renkantis automobilį. Ką lemia automobilio variklio tūris ir kokį jį geriau rinktis?
– Lietuva turi istoriją, ji – naudotų automobilių kraštas, nors dabar ir vyksta virsmas, kuris labai keičia automobilizmo istoriją. Dabar lietuviai važinėja 10-15 metų senumo automobiliais, tačiau nauji automobiliai nuo jų tikrai skiriasi. Tarkim, tarp jų variklio kubatūros pasirinkimo nedaug ir tėra. Dabar vykęs variklio kubatūros mažinimas privedė prie to, kad šiuo metu juos ir turime mažesnius.
Taigi, tai gali neturėti didelės įtakos taupumui. Teoriškai tie dėsniai galioja – kuo didesnis motoras, tuo daugiau „ryja“, bet labai santykinai.
– Ką geriau rinktis taupiam vairuotojui – naują ar naudotą automobilį?
– Yra daugybė dalykų, kurie yra pakankamai aiškūs apie naujus automobilius – tai jų garantija, kaina, aptarnavimo kaštai, draudimas ir t.t. Su naudotais automobiliais tarsi viskas yra pigiau, bet rizikos yra daugiau, ir ji gali išlįsti įvairiais gedimais, kurie gali būti kartais net brangesni nei naujas įgytas automobilis. Taigi perkant naudotą automobilį visada lieka loterijos fragmentas.
Pigiausias, gal ir sėkmingiausias variantas lietuviui (neinant į mokslinius tyrimus) būtų tada, jeigu žmogui pavyktų už gerą kainą įsigyti gerą (tvarkingai eksploatuotą, tvarkytą) naudotą automobilį. Šiandien nedaug lietuvių gali sau leisti visiškai naują automobilį – visi jie pabrango, bet pats skaičiukas visada bus didesnis.
Prieš 10 metų naujas automobilis galėjo kainuoti 20 tūkst. eurų ar kiek daugiau, bet dabar jo kaina viršija ir 30 tūkst. eurų. Ypač tai galioja besižvalgantiems į elektromobilius – už 20 tūkst. eurų jo jau niekaip nepavyktų įsigyti.
Yra dar vienas niuansas, kurį turiu paminėti, taip pat neįlįsdamas į didelius skaičiavimus – automobilius galima pirkti lizingu, nuomotis. Santykiai su finansavimo institucija gali būti taip pat stebėtinai neblogi: tarkim, per mėnesį automobiliui galima skirti palyginti nedidelę įmoką su 3-5-erių metų kontraktu, ir niekas nekels papildomo galvos skausmo – žinosi, kiek už automobilį moki, nebus papildomų kaštų. Ypač tai patogu įmonėms, kurios nenori papildomų, neplanuotų išlaidų remontams.
Žinoma, viskas priklausys ir nuo aplinkybių – galbūt to, kuris automobiliui gali skirti 5 tūkst. eurų, situacija skirsis nuo turinčio didelį biudžetą. Visgi visiems galima surasti individualų sprendimą.
Tie, kurie turi pastovias pajamas, tikrai gali pirkti lizingu, nuomotis automobilį. Beje, pirkti lizingu galima ir naudotą automobilį, tačiau tai nėra įprasta praktika, jeigu toks automobilis kainuoja mažai.
– Kokius degalus rinktis norintiems sutaupyti?
– Turbūt negalėčiau per daug pasakyti apie automobilius su benzinu ir dujomis – pats dujų labai nemėgstu (juokiasi). Bet palyginkime tai, su kuo automobiliai išeina iš gamyklos. Dyzelinas dažniausiai garantavo mažesnes degalų sąnaudas – kol kas daug kur taip ir išlieka. Tiesa, tokių automobilių kainos gali kiek skirtis.
Vertinant važiavimo ypatybes, ypač jeigu nori važiuoti toli ir greitai, dyzeliniai automobiliai bus ekonomiškesni. Visgi kainų pasiutpolkėje, kuri vyksta dabar, niekada negali žinoti, nes vieną dieną dyzelinas gali kainuoti žymiai daugiau nei benzinas, arba atvirkščiai.
Panašiai yra ir su elektra – jeigu ja pasikrauni namie, bus viena kaina, o jeigu stotelėje, gali kainuoti ir 6 kartus daugiau. Taigi, jeigu kalbėtume apie tai, ar apsimoka, žinoma, labiau apsimokėtų elektra krauti namie.
Dėl dyzelino ir benzino – žmonės kalba, kad netrukus dyzelinas bus uždraustas. Vis dėlto pats manau, kad dar ilgai bus galima visur važiuoti dyzelinu varomais automobiliais. Didžiausias dyzelinu varomų automobilių minusas yra jų bloga būklė arba netinkamas remontas, „iškastruotos“ priemonės, kurios saugo gamtą. Mums nepatinka tie dūmijantys dyzeliniai automobiliai – jeigu važiuojame iš paskos jiems, dažnai dėl to skundžiamės. Bet švarūs, nauji, tvarkingi dyzeliniai automobiliai nėra joks blogis.
Manau, kad dar bus važiavimo su dyzeliais, bet galbūt automobilių pramonė laikui bėgant juos išeliminuos – kol kas tik pareiškimais, o vėliau ir veiksmais. Bet niekas iš mūsų neatims dyzelinių automobilių, ir toliau bus vietos, kur juos padėti, nes ne visos šalys jų atsisakys. Matyt, jie išvažiuos į kitas pasaulio dalis.
Didysis virsmas dabar yra perėjimas link elektromobilių, bet jis yra labai garsus deklaratyviai ir labai tylus veiksmais. Lietuvoje yra daugiau nei 5 tūkst. registruotų elektromobilių. Tai toks lašas jūroje…
– Ar elektromobiliai apsimoka?
– Galbūt juokinga, bet Lietuvoje yra tokių, kurie daužtus ar skendusius elektromobilius parsiveža iš JAV, o tada visą laiką kraunasi vis dar Lietuvoje esančiose nemokamose stotelėse. Atrodytų, labai apsimoka – automobilis pigus, nelabai genda, krautis gali už dyką. Bet ar tai patogu? Iš tiesų tai labai nepatogu, toks automobilis nuvažiuoja labai netoli, visada tenka stumdytis eilėse. Nors, mano nuožiūra, tai yra nesąmonė, kitam taip gyventi būtų normalu.
Kitas dalykas: kai automobilį gali įkrauti namie arba darbe – tai tikrai apsimoka, ypač jeigu važinėji mieste. Palyginus su vidaus degimo varikliais, kurie mieste sunaudoja daugiau degalų negu užmiestyje, tai gali būti taupesnis sprendimas.
Kartu atsiranda daugybė nepatogumų, jeigu reikia važiuoti kažkur toli. Galima turėti ir du automobilius – vieną tolimiems atstumams įveikti, kitą – artimiems, bet tai irgi reikš, kad teks turėti du draudimus, keturis komplektus padangų ir t.t.
Žmogui, kuris važinėja tik mieste, elektromobilis yra geras pasirinkimas. Žinoma, jo kaina yra aukštesnė ir pasirinkimo, palyginti, yra mažiau.
Visgi svarstyti, kas apsimoka, yra sudėtinga – pokyčiai vyksta labai greitai, padarius vieną arba kitą valdžios sprendimą. Dėl to turbūt vieno patarimo nebus – viskas gali pasikeisti po mėnesio.
– Vairavimo stilius taip pat gali nulemti tai, ar kelionė automobiliu kainuos brangiau. Kaip vairuoti reikėtų taupiam žmogui?
– Dyzelinu varomame automobilyje toks kriterijus, kaip greitis, kuriuo važiuoji, lemia gerokai mažiau negu benzinu varomame automobilyje ir kosmiškai mažiau negu elektra varomoje transporto priemonėje. Tarkim, jeigu važiuoji 110 km/val., variklis „ryja“ 5-is litrus degalų. Važiuoji 140 km/val.? Tai bus 5,8 ar 6 litrai. Litras – nėra didžiulis skirtumas.
O jei 110 km/val. važiuoji su elektromobiliu, į Palangą nuvažiuoji, bet jei važiuoji 130 km/val. – nebenuvažiuoji. Kai kuriems elektromobiliams greičio pokytis, skirtumas tarp 110, 130 ar 140 kilometrų per valandą greičio yra kosminis. Tą turėtume visi išmokti.
Kai rašoma, kad viena įkrova elektromobilis gali nuvažiuoti atitinkamą atstumą, tai yra tiesa, tačiau kartu tai priklausys nuo vairavimo stiliaus. Jeigu nevažiuosi taip, kaip reikia, to atstumo nenuvažiuosi.
Norint važiuoti taupiai, reikėtų ir gerai prognozuoti situacijas, nesielgti bereikalingai švaistant energiją. Juk jeigu važiuojate dviračiu ir priekyje matote raudoną šviesoforo signalą – niekada neminsite, nes kam taip daryti? Atleidote ir riedate. O automobiliu kažkodėl tas pedalas taip spaudžiasi… Tada žmonės jį spaudžia toliau ir sustoja prie raudono šviesoforo signalo. Tas tarpas, per kurį spaudėte akceleratorių, jums būtų sutaupęs degalų. Išėmę šį įprotį, galite pastebėti žymiai pagerėjusią degalų sąnaudų situaciją.
Vis dėlto reikėtų išmokti tokią elgseną pakeisti. Tai ne visada bus smagu ar patogu, kartais nebus lengva. Bet vairuojant tikrai įmanoma prognozuoti situacijas, apsvarstyti, į kurią eilę stoti, nesidraskyti, nes agresyvus vairavimas niekada nebus ekonomiškas.
Turinį inicijuoja – mažmeninės prekybos tinklas „Rimi“.
