102 istorijos metus skaičiuojančios „Citroën“ filosofija grindžiama manymu, kad raktas yra šių savybių unikalumas, leidžiantis automobilio savininkui išsiskirti iš kitų ir dėl to jaustis gerai.
Šokiruojantis triumfas tada ir dabar
2009 metais žurnalas „Classic & Sports Car“ surinko į vertinimo komisiją solidžiausius ir įtakingiausius automobilių dizainerius, tarp kurių buvo tokie vardai kaip Ianas Callumas („Jaguar“ ir „Aston Martin“ dizaineris), studijos „ItalDesign“ įkūrėjas Giorgetto Giugiaro, buvęs „McLaren“ dizaino vadas Gordonas Murray, Leonardo Fioravanti iš „Pininfarina“ ir buvęs šios studijos vadovas Kenas Okuyama, kurios paprašė išrinkti visų laikų geriausio dizaino automobilį.
„Automobilių gerbėjai tiek metų ginčijasi dėl gražiausio automobilio, tad atėjo laikas padėti tašką visiems laikams ir paklausti geriausių iš geriausiųjų specialistų“, – rinkimus pristatė „Classic & Sports Car“.
Ir daugybės prabangių „Ferrari“ ar „Jaguar“ gerbėjų šokui, nugalėtoju tapo „Citroën DS“.
„Vienintelis automobilio pavyzdys, sukurtas peržengiant tradicijas. To tiesiog neįmanoma imituoti“, – taip DS išskirtinumą apibūdino legendinis G. Giugiaro.
Ir išties italo Flaminio Bertoni sukurtas „Citroën DS“ dizainas pokariu pavergė daugelio širdis ir tapo mados etalonu. Tačiau dėmesį jis traukė ir garsėjo ne vien išvaizda, bet ir itin pažangia tuo metu technologija.
Šis automobilis turėjo automatiškai nustatyto aukščio besilaikančią hidropneumatinę važiuoklę, aktyvius žibintus, vairo stiprintuvą, pusiau automatinę pavarų dėžę, taip pat tapo pirmu masinės gamybos modeliu tik su diskiniais stabdžiais, nustačiusiu naujus komforto, valdymo ir stiliaus standartus.
1955–1975 m. gaminto DS konstrukcija buvo tokia šiuolaikiška, kad per 20 gamybos metų nebuvo labai tobulinta. Iš viso buvo sukurta 1,5 mln. šių automobilių, ne vienas surado vietą kolekcionierių, tarp kurių yra ir žinomas JAV laidų vedėjas bei automobilizmo ikona Jay Leno, garažuose skirtinguose pasaulio kampeliuose.
Įdomu tai, kad DS iki pat moderniųjų laikų priklausė visų gamintojų trokštamas rekordas. 1955 m. Paryžiaus parodoje pristatytas modelis sukėlė tokią sensaciją, kad vien per pirmąsias 10 demonstravimo dienų sulaukė 80 tūkst. išankstinių įmokų už naujus automobilius. Šis rekordas išsilaikė per 60 metų, kol 2016-aisiais jį pagerino „Tesla Model 3“ su 180 tūkst. depozitų jau per pirmąją dieną.
Papirko dizainas ir komfortas
Tad „Citroën“ kelias eksperimentuoti, diegti inovacijas ir išsiskirti iš kitų ilgainiui tapo tiesiog neatsiejamas nuo prekės ženklo, kurio drąsius bandymus vienijo dar vienas bendras rodiklis – siekti aukštesnio komforto ir praktiškumo.
Radijo ir televizijos laidų vedėjas Timūras Augucevičius, pasakodamas apie dvejus metus vairuotą antros kartos „Citroën C5“ sedaną, dažniausiai mini dizaino ir komforto paliktus įspūdžius.
„Sprendimui pirkti daug įtakos turėjo bičiulio Algio Ramanausko uždegantis pasakojimas apie hidropneumatinę važiuoklę, laiką lenkusius dizaino sprendimus. Man tai atrodė labai artima. Šį sedaną pasirinkau, nes buvo man ir žmonai geriausio dydžio „Citroën“, į kurį 4 asmenų šeima su visa manta tilpdavo be problemų. Be to, man automobilis turi kelti emocijas dar į jį neįsėdus, o C5 dizainas labai papirko“, – pasakoja T. Augucevičius.
Jo teigimu, stebino automobilio komforto įranga. Tokios mažos smulkmenos, kaip vairuotojo sėdynės pozicijos, veidrodėlių ir oro kondicionieriaus nustatymų funkcija, sutaupydavo daug laiko dalijantis automobiliu su žmona, o prošvaisą didinti leidusi hidropneumatika padėdavo išsivaduoti iš kebliausių padėčių šalikelėje.
„Man C5 kitus automobilius labiausiai ir pranoko komfortu. Vairuoti jį taip pat buvo vienas malonumas, vien jausmas, kai važiuoklė išlygina asfaltą, labai kabina“, – prisimena laidų vedėjas.
Anot T. Augucevičiaus, jam šiek tiek liūdna, kad šiuolaikinės automobilių rinkos poreikiai pasikeitė ir sedanus pamažu išstumia miesto visureigiai, tačiau gamintojai atliepia ir šių dienų vairuotojų lūkesčius.
„Teko išbandyti ir naująjį krosoverį „C5 Aircross“, komfortas, palyginti su kitais gamintojais, man pasirodė vis dar aukščiausias“, – vertina T. Augucevičius.
Aukštuomenės pasirinkimas
Itin komfortiškus ir inovatyvius automobilius po sensacingos DS sėkmės Europoje dažnai pasirinkdavo aukštuomenės veikėjai. Prancūzijos prezidentas Charles‘is de Gaulle'is naudojosi keliais „Citroën DS“ automobiliais, iš kurių vienas net pateko į istoriją, kaip išgelbėjęs šeimininkui gyvybę.
1962 metais Paryžiuje Alžyro karo veterano Jeano-Marie Bastieno-Thiry suplanuoto pasikėsinimo metu kulkų suvarpytas nešarvuotas prezidentinis DS dėl hidropneumatinės važiuoklės sugebėjo peršautomis padangomis pasprukti iš atakos vietos. Po to C. de Gaulle'is niekuomet nepersėdo į jokios kitos markės automobilį.
Šis įvykis vėliau buvo atkurtas 1973 m. vaidybiniame filme „Šakalo diena“, o DS pasirodė ne vienoje dešimtyje to meto filmų.
Ir Lietuvos skelbimų portaluose vis dar retsykiais aptinkamu jo įpėdiniu „Citroen CX“, 1975 metais pripažintu geriausiu Europos automobiliu, važinėjo daugybė istorinių asmenybių: Prancūzijos prezidentas Jacques‘as Chiracas, Rytų Vokietijos vadovas Erichas Honeckeris, Ispanijos karalius Juanas Carlosas I, Norvegijos karalius Haroldas V, Liuksemburgo kunigaikštis Henris. Du šio modelio automobilius buvo įsigijęs Monako princas Rainier III su žmona Grace Kelly.
J. Chiracas buvo toks CX gerbėjas, kad naudojosi šiuo automobiliu net ir nepaisydamas to, jog jau buvo pasirodęs jo įpėdinis „Citroen XM“, taip pat laimėjęs Europos metų automobilio titulą. 1995-aisiais tapęs Prancūzijos prezidentu, jis pasirinko ir toliau visur keliauti CX dėl „itin komfortiško važiavimo“.
Industrijai nebūdinga drąsa
„Yra automobilių, kurie turi kažką unikalaus: daugiau šarmo, išskirtinę istoriją, filosofiją. Todėl ir mano kieme gyveno du „Citroën“ – puikus C6 sedanas ir drąsus BX GTi“, – prisipažįsta bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis.
Anot pašnekovo, vieni iš labiausiai išskiriančių „Citroën“ bruožų – pakaba ir šiai industrijai retai būdinga drąsa.
„To kitoniško komforto, lyg miegojimo ant vandens lovos, tiesą sakant, pasiilgstu. Nėra abejonių, kad techniškai spyruoklės ir amortizatoriaus derinys yra pranašesnis. Tačiau viską gyvenime renkantis techniškai būtų gana nuobodu, kokia nuobodi būtų muzika, filmai“, – atvirauja T. Digaitis.
Jo teigimu, gerokai įdomiau už pačius automobilius yra jų sukuriami nuotykiai, istorija. Gyvenant lėtesniu ritmu, mėgaujantis ilgesnėmis kelionėmis, anot T. Digaičio, abu jo „Citroën“ buvo nepamainomi.
„Abu mane vežiojo įdomiais keliais, juose būta daug smagių pokalbių su draugais. Darbinėje „Toyota“ tokių pokalbių būta gerokai mažiau“, – šypsosi automobilių entuziastas.
Išsiskiriantys modeliai – mėgstami kolekcionierių
Įdomu tai, kad šių dienų oficialus „Citroën“ gamyklos muziejus Paryžiuje turi ne vieną konkurentą. Šios markės entuziastas Henris Fradet‘as mažame Castellane miestelyje Pietų Prancūzijoje iki įsisiautėjant koronavirusui lankytojams demonstravo per 40 metų sukauptą net 110 pokarinės epochos „Citroën“ kolekciją. O verslininkas ir filantropas Peteris Mullinas savo privačioje valdoje kvietė išvysti 40 klasikinių „Citroën“.
„Mane visuomet intrigavo automobilių keistumas, vizija, nesistengianti eiti į kompromisus ar kažkam nusileisti. „Citroën“ visuomet elgėsi rizikingai – nuo hidropneumatinės pakabos ar priekinių varančiųjų ratų iki reklamavimosi ant Eifelio bokšto – ir tuo žaviuosi“, – pristatydamas savo kolekciją kalbėjo P. Mullinas.
Jo teigimu, šio gamintojo raktas į sėkmę visais laikais buvo randama unikali formos ir funkcijos harmonija. Jos modernų pateikimą „Citroën“ demonstruoja su naujos kartos automobiliais C3, „C3 Aircross“ bei „C5 Aircross“. Praėjusių metų pabaigoje debiutavęs naujasis C4 ir jo elektrinė versija „ë-C4“ netrukus taip pat bus pristatyti Lietuvoje.
