2016 metų rugsėjo mėnesį Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai Lietuvoje patikrino 755 transporto priemones. 9 iš jų viršijo didžiausią leidžiamąją bendrąją masę, 76 – didžiausią leidžiamąją ašių apkrovą, o dar 34 viršijo abu šiuos parametrus. Ši statistika rodo, kad kas septintas Lietuvoje važiuojantis sunkvežimis yra perkrautas arba netinkamai pakrautas.
Savaime suprantama, visiems nustatytiems pažeidėjams, o tiksliau – vairuotojams surašyti administracinių nusižengimų protokolai. Vairuotojams, nes būtent jie yra laikomi atsakingaisiais asmenimis. Tačiau ar yra galimybė atsakomybę perkelti kitiems asmenims? Juk realiai pasitaiko sąlygų (pavyzdžiui, vežant plombuotus konteinerius ar tokį krovinį, kaip metalo laužas), kai neturint ašies apkrovą nustatančių svarstyklių, vairuotojas neturi galimybės užtikrinti tinkamo pakrovimo?
Atsakomybė numatyta ne vienam asmeniui
viršytą leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę, <…> užtraukia baudą vairuotojams, įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai
Galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekse (ATPK) numatyta, kad atsakomybė už krovinio svorį nustatančių teisės aktų pažeidimus taikoma ne tik krovinio vežėjams, bet ir siuntėjams. Ši nuostata taikoma nuo 2015 m. sausio 1 d.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 145 straipsnio 3 dalį atsakomybė už „viršytą leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę, <…> užtraukia baudą vairuotojams, įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai“. Pastebite jungtukus „ar“?
Jie nurodo, kad administracinė atsakomybė už viršsvorį gali kilti vairuotojams, įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims. Taigi kokios aplinkybės svarbios sprendžiant, kam skirti administracinę nuobaudą pagal šį ATPK pažeidimą?
Į šiuos klausimus atsako advokatų kontoros „Jurex“ advokato padėjėja Jelena Cvirko. Pasak jos, dažniausiai administracinė atsakomybė kyla vairuotojui, kadangi manoma, kad šis turi daugiausiai kontrolės: gali atsisakyti vežti didesnio, nei leidžiama, svorio krovinį, tiesiogiai valdo transporto priemonę ir savo veiksmais gali daryti įtaką krovinio padėčiai, pasiskirstymui (pavyzdžiui, biraus krovinio pasiskirstymas gali pasikeisti pernelyg staigiai manevruojant, staigiai stabdant ar pajudant iš vietos). Be to, vairuotojas vienintelis turi galimybę tiesiogiai užtikrinti, kad būtų laikomasi vežėjui teisės aktuose numatytos imperatyvios pareigos tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus.
Įmonės vadovo atsakomybė
Remiantis teismų praktika administracinių teisės pažeidimų bylose, pervežimo įmonės vadovui atsakomybė tenka, kai jis nesiėmė priemonių išvengti teisės aktų pažeidimų – netinkamai organizavo veiklą ir neužkirto kelio teisės pažeidimams, nebuvo pakankamai rūpestingas organizuodamas ir vadovaudamas įmonės vykdomai vežimo veiklai. Įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirūpinti, kad vairuotojai nuolat būtų instruktuojami, kaip neviršijant maksimalaus leistino svorio pasikrauti krovinį, kaip elgtis krovinio vežimo metu ir t.t., taip pat sudaryti ir patvirtinti įmonės vidaus tvarkos taisykles, kuriose būtų nurodyta, kaip vairuotojams visos kelionės metu valdyti krovinį. Šios ir kitos panašios priemonės gali padėti įrodyti, kad įmonės vadovas ėmėsi visų būtinų priemonių suteikiant specifinę reikalingą informaciją vairuotojams ir užtikrino, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.
Kai kurias savo funkcijas įmonės vadovas gali perleisti ir kitiems įmonės darbuotojams. Pavyzdžiui, įmonės direktorius regiono vadovo arba vadybininko pareigybių aprašyme nurodo, kad šis darbuotojas yra atsakingas už krovinių vežimo veiklą, transporto priemonių organizavimą. Tokiu būdu darbuotojas tampa įgaliotu (atsakingu) asmeniu, kuris vadovauja krovinių ar keleivių vežimo veiklai ir yra atsakingas už krovinio vežimą laikantis teisės aktų reikalavimų. Siekiant išvengti administracinės atsakomybės, įgaliotiems asmenims taikomi tie patys principai kaip ir anksčiau minėtu įmonių vadovų atveju.
Siuntėjo atsakomybė
Taigi, administracinė atsakomybė už minėtą pažeidimą dažniausiai kyla vežėjui (vairuotojui). Be to, reikėtų nepamiršti, kad su leidžiamu krovinio svoriu, dydžiu, paskirstymu ant ašių ir kiti panašūs susiję reikalavimai yra skirti užtikrinti vežėjo (vairuotojo) ir kitų eisme dalyvaujančių asmenų bei turto saugumą. Todėl, pasak teisininkės, būtų sudėtinga visą atsakomybę už šiuos pažeidimus perkelti kitiems asmenims.
Vežėjų praktikoje galima rasti atvejų, kai vairuotojo galimybės tinkamai suderinti apkrovas ašims nėra didelės. Pavyzdžiui, vežant blogai netolygiai pakrautą, plombuotą jūrinį konteinerį. Arba metalo laužą, kurio svorio neįmanoma tiksliai paskirstyti.
Teisininkė primena, kad sutartyse su užsakovais ar siuntėjais vežėjai turi teisę numatyti, kad, pavyzdžiui, būtent užsakovas (siuntėjas) yra atsakingas už tai, kad krovinys (jo dydis, svoris, paskirstymas ant ašių ir kt.) atitiktų įstatymo reikalavimus. Tokiu atveju papildomai reikėtų numatyti, kad būtent užsakovas (siuntėjas) pats pakrauna krovinį ir jį paskirsto transporto priemonėje. Tokios sutarties nuostatos, deja, ne visuomet apsaugos vežėją (vairuotoją) nuo atsakomybės, tad galima papildomai numatyti užsakovo (siuntėjo) pareigą kompensuoti vežėjui (vairuotojui) paskirtas baudas dėl įrodyto netinkamo užsakovo (siuntėjo) įsipareigojimų vykdymo.
Teisininkė pastebi, kad ATPK 145 straipsnio 6 dalyje atsakomybė numatyta tik krovinio siuntėjui. Ši teisės norma specialiai buvo priimta dėl atvejų, kada krovinio teikėjas, būdamas suinteresuotas į transporto priemonę sutalpinti daugiau ir taip sumažinti krovinio vežimo kaštus, vežėjui nežinant į krovininę kelių transporto priemonę pakrauna daugiau nei leista.
Jeigu nėra galimybės dalyvauti pakrovime?
Tenka nugirsti, kad vairuotojams kartais neleidžiama dalyvauti pakrovimo procese. Kaip jis turėtų elgtis tokioje situacijoje?
Teisininkė atsako, kad geriausia būtų atsisakyti tokį krovinį gabenti. Žinoma, rinka diktuoja savo taisykles ir retas vežėjas sutiktų atsisakyti vežti krovinį vien dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti krovinio pakrovimo procedūroje. Todėl, jeigu vežėjas vis tik sutinka gabenti krovinį, kurio pakrovimo procedūroje nedalyvavo, rekomenduotina bent jau važtaraštyje nurodyti šią aplinkybę. Pavyzdžiui, važtaraščio 11–12 arba 23 langelyje galima įrašyti: „Pakrovime dalyvauti nebuvo leista. Vežėjas, bendrovės pavadinimas, pareigos, vardas pavardė, parašas“ arba „Nebuvo sudarytos sąlygos patikrinti krovinio svorį (paskirstymą) ant ašių. Vežėjas, bendrovės pavadinimas, pareigos, vardas pavardė, parašas“ ir pan. Taip pat patartina apie šią aplinkybę kaip įmanoma greičiau raštu informuoti užsakovą.
Tačiau reikėtų nepamiršti, kad net ir egzistuojant tokiems įrašams važtaraštyje, vairuotojas (vežėjas) gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už krovinio svorio viršijimą arba už pažeidimus, susijusius su netinkamu krovinio paskirstymu ant ašių. Kad būtų paprasčiau, teisininkė siūlo įsivaizduoti situaciją, kai vairuotojas viršija greitį dėl to, kad jam taip liepia užsakovas (pavyzdžiui, užsakovas el. paštu parašo vežėjui, kad važiuotų greičiau ir nepaisytų kelių eismo taisyklių, nes krovinį reikia labai skubiai pristatyti). Juk tokiu atveju viršijęs greitį vairuotojas negalėtų policininkui pasiteisinti, kad jam taip liepė užsakovas, ir atsakomybės už tai neišvengtų.
Ką žada naujasis kodeksas?
Nuo 2017 metų Lietuvoje įsigalios visiškai naujas Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris pakeis nuo sovietmečio išlikusį ATPK. Ar naujasis kodeksas sudarys sąlygas naujai traktuoti čia aptariamus pažeidimus ar kitaip paskirstyti atsakomybę?
J. Cvirko pastebi, kad ATPK 145 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys yra praktiškai analogiškos ANK 459 straipsnio 3, 4, 5 ir 8 dalims. ATPK 145 straipsnio 3, 4, 5 dalių ir ANK 459 straipsnio 3, 4, 5 dalių sankcijų dydžiai buvo suapvalinti, tačiau baudos padidėjo nedaug (paprastai skiriamų baudų vidurkiai didesni tik keliais eurais). Tuo tarpu ANK 459 straipsnio 8 dalyje, numatant atsakomybę krovinio siuntėjui už krovinio svorį reguliuojančių teisės aktų nesilaikymą, sankcija sugriežtinta – baudų dydžio vidurkis padidėjo nuo 434 eurų iki 730 eurų. Tokią įstatymų leidėjo poziciją greičiausiai lėmė siekis perkelti daugiau atsakomybės už tinkamą krovinio pakrovimą ir pateikimą vežti būtent krovinio siuntėjams ir taip užtikrinti reikalavimų dėl leidžiamų krovininių automobilių apkrovos dydžių laikymąsi.
