Taip, ateities elektromobilių stotelės Lietuvoje primins „Tesla Supercharger“ oazes. Elektros kompanijos tokius elektromobilių greitojo įkrovimo centrus statys automagistralėse – tose vietose, kur eismas intensyviausias. Tarkime, magistralėje A1 netoli Karpynės. Nusuki nuo automagistralės, įvažiuoji į tokią elektromobilių „degalinę“, o ten – kokie keturi laisvi greito įkrovimo laidai. Ir dar tiek pat užimtų. Ir ne kokių 50 kW, o bent trigubai galingesni.
Bet tai – tik planai. O kokia situacija šiuo metu?
Elektromobilių lenktynės išryškino bėdas
Šių metų elektromobilių lenktynių organizatorius Darius Grinbergas trasą sudėliojo labai sumaniai. Taip, kad dalyviai negalėtų nusukti toli nuo magistralės, išskyrus kelis tarpinius finišus Kėdainiuose ir Tauragėje. Šiuose miestuose yra vidutinio (nors vadiname jas greitojo) įkrovimo stotelių, pasiekiančių 50 kW galią. Kėdainiuose – viena, įrengta savivaldybės (kol kas nemokama), o Tauragėje – dvi. Galbūt įprastom sąlygom to ir pakaktų. Tačiau kai į miestą atvyksta kelios dešimtys elektromobilių, kuriems reikia įsikrauti, tokia situacija tampa tragedija.
Tad į Kėdainių mieste esančią stotelę nuo Krekenavos agrofirmos važiuoti net nebandžiau (kiek esu bandęs anksčiau – amžinai užimta), o Tauragėje situacija labai panaši. Šalia miesto pilies esanti stotelė – apgulta valstybės tarnautojų elektromobilių – juk centras. O prie „Circle K“ esančioje kitoje 50 kW stotelėje – trijų elektromobilių eilė. Vienas iš jų, beje, buvo Aplinkos ministerijos. Paskaičiuokite: kiekvienas elektromobilis (pagal susitarimą) kraunasi iki 30 minučių. Tad eilėje reikėtų laukti mažiausiai valandą.
Tai apie kokias lenktynes galima kalbėti, kai infrastruktūra tokia skurdi?
Pridursiu, kad lėto įkrovimo stotelių (22 kW) minėtuose miestuose yra. Tačiau, kaip patys suprantate, jos skirtos neskubantiems. Tarkime, atvykai apžiūrėti Tauragės pilies, pajungei laidą ir per dvi valandas gauni tiek elektros, kad be baimės greitkeliu gali nuvažiuoti 200 km.
O ką daryti, jei skubi?
Pateiksiu iliustraciją, kas vyksta šalyje, kurioje mažiau saulės ir daug šalčiau nei Lietuvoje – Suomijoje. Skandinavai suprato, kad ne tik elektra, bet ir stotelėse gaištamas laikas – pinigai. Socialinių apklausų duomenimis, tikėtina, šios šalies elektromobilių vairuotojai yra laimingiausi pasaulyje (nes tauta jau yra laimingiausia), kadangi greitojo įkrovimo stotelių tinklas šioje šalyje auga kaip ant mielių. Beje, vienoje stotelėje gali krautis bent du elektromobiliai (Lietuvoje dažniausiai tik vienas).
5,5 mln. gyventojų turinčioje valstybėje greitojo krovimo (nuolatinės srovės) DC stotelių per metus (nuo 2022 m. pirmojo ketvirčio) padaugėjo net 342 proc. Iš viso šiuo metu šalyje veikia 1175 stotelės, kurių įkrovimo galia – daugiau nei 100 kW. Lietuvoje tokio galingumo stoteles galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Važiuojant iš Vilniaus į Palangą greitojo krovimo stotelę galima rasti sostinės Vokiečių gatvėje („Ignitis“ duomenimis – iki 320 kW galios).
Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje „Circle K“ esanti stotelė užkalta medžio plokštėmis, ją kol kas pamirškime.
Toliau – nauja „Ignitis“ 150 kW stotelė Kaune Islandijos pl. prie greito maisto restorano. Babtuose prie restorano „Siesta“ įrengta „Inbalance Grid“ (300 kW, dalijama 3 kabeliams), „Ionity“ stotelės Garliavoje ir Kryžkalnyje, kurių maksimali galia 350 kW. Na, ir Klaipėdoje, šalia „Decathlon“ įrengta dar viena „Ignitis“ greitojo įkrovimo stotelė, CCS jungtimi leidžianti krautis iki 150 kW. Viskas!
Esant tokiam skurdžiam greitojo įkrovimo stotelių tinklui ir daugėjant skubančių (juk elektromobiliais vis dažniau leidžiamės į tolimas keliones), laimi tie vairuotojai, kurių elektromobiliai pajėgūs priimti didžiausią galią. Tarkime, EQS iš „Mercedes“, BMW, „Porsche“ ir „Audi“ elektromobiliai daugeliu atvejų gali „pasiimti“ iki 150–180 kW galios, nors konstrukcinis kai kurių brangesnių modelių įkrovimo galingumas peržengia ir 200 kW.
Toliau – labiau kasdienių elektromobilių lyga. Tarkime, VW ID BUZZ teoriškai galima įkrauti iki 170 kW galia. Elektromobilių lenktynių metu, kraunantis iš karto dviem elektromobiliams, BUZZ priėmė 130 kW galią.
„Renault Megane E-TECH“ – teoriškai 130 kW, praktiškai 111 kW. Ir taip toliau.
Laukti ilgiau nei 15 minučių – ne lygis
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad prie pieno ar duonos, ar kasoje jau esame įpratę nestovėti ilgiau nei 15 minučių. Tas pats turėtų nutikti ir su elektromobilių stotelėmis. Jei reikia, luktelėjai eilėje 15 min., kol šeima išgėrė kavos, įkrovei per 15 minučių tiek elektros, kad gali nuvažiuoti 100 km ir daugiau, ir be vargo (o su malonumu) vienu įkrovimu, važiuodamas greitkelio režimu, iš Vilniaus pasieki pajūrį.
Privatus verslas, kaip jau minėjau, eina šiuo keliu. Todėl, nepaisant aukščiau surašytų pabambėjimų, laukiu kitų metų, kai vaizdas ims keistis. Ir apskritai: gyvename įdomiu laiku. Niekas nedraudžia ir iš esmės mokesčiais nebaudžia, jei norime važinėti automobiliais, kuriuos varo V6 ar V8 benzininės jėgainės.
Tačiau, jei leidžia sąlygos ir neskauda galvos nuo suvokimo, kad „elektrinė ateitis jau čia“, galime stebėti, kaip greitai keičiasi pasaulis. Panašu, kad už elektromobilio įkrovimą netrukus mokėsime kaip už buto elektrą ar dujas – mėnesio gale. Elektromobilių įkrovimo rinka harmonizuosis, o paslaugų tiekėjai puls siūlyti geresnes sąlygas.
Beje, nuolat įkraunantys elektromobilius jau dabar sulaukia vilionių – atidarę naują įkrovimo stotelę, paslaugų tiekėjai dažniausiai siūlo ja kurį laiką naudotis už pusę kainos.
