Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Automobilių registracijos mokestis parką pajaunino tik 20 dienų: kas turėtų keistis šiais metais?

Prieš daugiau nei pusę metų Lietuvoje įvestas automobilių registracijos, dar vadinamas „taršos“, mokestis. Per 7 mėnesius į valstybės biudžetą buvo surinkta daugiau nei 17 mln. eurų. Tiesa, kol kas nedaugžodžiaujama, kaip šis mokestis keisis ateityje. Tačiau galime pasižvalgyti, kokio taršumo automobilius parduoda tautiečiai bei apie kokias dėl registracijos mokesčio siūlomas naujoves kalbama.
Automobilių tarša
Automobilių tarša / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Registracijos-taršos mokestis situacijos nepakeitė

Pasak autoplius.lt komunikacijos specialisto Gintenio Dauparo, panašu, kad dabartinis registracijos mokestis neduoda norimų rezultatų ir netgi tampa kliūtimi natūraliam parko atnaujinimui, kai seni automobiliai eksploatuojami „kol važiuoja“.

„Tikėtina, kad mokestis taptų veiksnesnis padarius jį kasmetiniu. Žinoma, prie nedidelio taršių automobilių parko mažėjimo prisideda ir tai, kad naujesni ir mažiau taršūs automobiliai yra brangesni. Jei kalbėtume apie bendro Lietuvos automobilių parko naujinimą – padėtų valstybinės subsidijos“, – sako G.Dauparas.

Jo teigimu, nepaisant įvesto registracijos mokesčio, lyginant su 2019 metais, pernai Lietuvoje važinėjančių automobilių amžius atjaunėjo vos 20 dienų. Nors pernai ir buvo utilizuota net 11,5 tūkst. daugiau taršių automobilių nei ankstesniais metais, šis skaičius paskendo bendrame automobilių parko dydyje.

Tiesa, ir mokestis buvo pradėtas taikyti metams persiritus į antrąją pusę – 2020 m. liepą. Į valstybės biudžetą per tuos septynis mėnesius surinkta 17,35 mln. eurų, rodo įmonės „Regitra“ duomenys.

Ką parduoda lietuviai?

Pažvelkime, ką parduoda lietuviai Autoplius.lt duomenimis (taršos rodmenis įrašo patys pardavėjai, o jei ne – sistema apskaičiuoja pagal „Regitros“ skaičiuoklę).

Matoma, kad daugiausiai pardavinėjami automobiliai, kurių išmetamo CO2 kiekis yra tarp 151–200 g/km. Iš viso net 38 proc. Nedaug atsilieka ir mažiau taršūs, išskiriantys 116–150 g/km CO2. Jie sudaro 31 proc. visų parduodamų automobilių.

Autoplius.lt iliustr./Parduodamų automobilių pasiskirstymas pagal emisijas autoplius.lt
Autoplius.lt iliustr./Parduodamų automobilių pasiskirstymas pagal emisijas autoplius.lt

Mažiausiai, vos 3 proc., parduodama tikrai taršių automobilių, kurie į orą išmeta daugiau nei 300 g/km CO2.

Žvelgiant į automobilių amžių, situacija panaši. Dominuoja automobiliai, kurių emisija 151–200 g CO2/km.

Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio dydžiai
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio dydžiai

G.Dauparas atkreipia dėmesį, kad senesnių nei 26 metai automobilių imtis nėra didelė, todėl duomenys gali būti mažiau tikslūs.

Kokie pokyčiai planuojami?

Seimui planuojama pateikti naują automobilių taršos mokesčio įstatymo projektą, sausio viduryje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anksčiau žadėjęs peržiūrėti šį ankstesnių valdančiųjų pernai įvestą mokestį, ministras sakė, kad bus labiau skatinama naudotis visuomeniniu, tiek rinktis privatų ekologišką transportą.

S.Gentvilas dar lapkritį yra sakęs, kad bus plečiamas ir mokesčio mokėtojų ratas – bus apmokestinama žemės ūkio technika, o pajamos iš jo bus skirtos mažiau taršiems automobiliams.

Tiesa, neseniai pasirodė ir siūlymas pinigus, surinktus už automobilių taršos mokestį, atiduoti savivaldybėms.

Daugiau žinių apie planuojamus pokyčius, pasak Susisiekimo ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Raimondos Karnackaitės, bus galima „pateikti, kai bus nuspręsta dėl konkrečių sprendimų, o juos numatoma priimti antrąjį šių metų ketvirtį.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų