Registracijos-taršos mokestis situacijos nepakeitė
Pasak autoplius.lt komunikacijos specialisto Gintenio Dauparo, panašu, kad dabartinis registracijos mokestis neduoda norimų rezultatų ir netgi tampa kliūtimi natūraliam parko atnaujinimui, kai seni automobiliai eksploatuojami „kol važiuoja“.
„Tikėtina, kad mokestis taptų veiksnesnis padarius jį kasmetiniu. Žinoma, prie nedidelio taršių automobilių parko mažėjimo prisideda ir tai, kad naujesni ir mažiau taršūs automobiliai yra brangesni. Jei kalbėtume apie bendro Lietuvos automobilių parko naujinimą – padėtų valstybinės subsidijos“, – sako G.Dauparas.
Jo teigimu, nepaisant įvesto registracijos mokesčio, lyginant su 2019 metais, pernai Lietuvoje važinėjančių automobilių amžius atjaunėjo vos 20 dienų. Nors pernai ir buvo utilizuota net 11,5 tūkst. daugiau taršių automobilių nei ankstesniais metais, šis skaičius paskendo bendrame automobilių parko dydyje.
Tiesa, ir mokestis buvo pradėtas taikyti metams persiritus į antrąją pusę – 2020 m. liepą. Į valstybės biudžetą per tuos septynis mėnesius surinkta 17,35 mln. eurų, rodo įmonės „Regitra“ duomenys.
Ką parduoda lietuviai?
Pažvelkime, ką parduoda lietuviai Autoplius.lt duomenimis (taršos rodmenis įrašo patys pardavėjai, o jei ne – sistema apskaičiuoja pagal „Regitros“ skaičiuoklę).
Matoma, kad daugiausiai pardavinėjami automobiliai, kurių išmetamo CO2 kiekis yra tarp 151–200 g/km. Iš viso net 38 proc. Nedaug atsilieka ir mažiau taršūs, išskiriantys 116–150 g/km CO2. Jie sudaro 31 proc. visų parduodamų automobilių.
Mažiausiai, vos 3 proc., parduodama tikrai taršių automobilių, kurie į orą išmeta daugiau nei 300 g/km CO2.
Žvelgiant į automobilių amžių, situacija panaši. Dominuoja automobiliai, kurių emisija 151–200 g CO2/km.
G.Dauparas atkreipia dėmesį, kad senesnių nei 26 metai automobilių imtis nėra didelė, todėl duomenys gali būti mažiau tikslūs.
Kokie pokyčiai planuojami?
Seimui planuojama pateikti naują automobilių taršos mokesčio įstatymo projektą, sausio viduryje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anksčiau žadėjęs peržiūrėti šį ankstesnių valdančiųjų pernai įvestą mokestį, ministras sakė, kad bus labiau skatinama naudotis visuomeniniu, tiek rinktis privatų ekologišką transportą.
S.Gentvilas dar lapkritį yra sakęs, kad bus plečiamas ir mokesčio mokėtojų ratas – bus apmokestinama žemės ūkio technika, o pajamos iš jo bus skirtos mažiau taršiems automobiliams.
Tiesa, neseniai pasirodė ir siūlymas pinigus, surinktus už automobilių taršos mokestį, atiduoti savivaldybėms.
Daugiau žinių apie planuojamus pokyčius, pasak Susisiekimo ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistės Raimondos Karnackaitės, bus galima „pateikti, kai bus nuspręsta dėl konkrečių sprendimų, o juos numatoma priimti antrąjį šių metų ketvirtį.“