Anot draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, ne visi vairuotojai žino, kad tokiais atvejais taip pat būtina įvykį įregistruoti ir pranešti apie jį savo draudimo bendrovei.
Įvykius būtina registruoti
„Dar neretai manoma, kad eismo įvykiu laikytinas tik kelių transporto priemonių susidūrimas, todėl atsitrenkus į stulpą, tvorą ar kelio atitvarą neva galima rūpintis tik savo automobiliui padaryta žala. Vis tik, pagal kelių eismo taisykles, visi važiuojamojoje kelio dalyje ar šalia jos esantys objektai taip pat yra eismo elementai, o jiems – kaip ir kitam trečiųjų šalių turtui – padarytą žalą reikia atlyginti. Dėl to susidūrus su tokiu objektu būtina apie eismo įvykį pranešti apgadinto turto savininkui, o jei to padaryti nėra galimybės – informuoti policiją“, – pažymi R. Bieliauskas.
Anot R. Bieliausko, statistiškai dažniausiai automobilių vairuotojai tokių eismo įvykių metu apgadina degalinių kolonėles, kelio atitvarus, kelio ženklus, apšvietimo stulpus ir tvoras. Taip pat nukenčia automobilių stovėjimo aikštelių užtvarai, vartai, pastatų fasado elementai.
„Ypač šaltuoju metų laiku, kai rytais kelius gali padengti plikledis, vairavimo sąlygas blogina šlapdriba, sniegas, o vairuotojams dažnai tenka vairuoti tamsiu paros metu, tokių objektų apgadinimo atvejų padaugėja. Dėl to sėdus prie vairo šiomis dienomis reikėtų būti itin atidiems ir vairuojant automobilį neleisti šventiniam šurmuliui išmušti iš vėžių ar pernelyg išblaškyti“, – sako R. Bieliauskas.
Draudimo bendrovės atstovas pažymi, kad privalu atlyginti tiek privačių asmenų, tiek įmonių ar valstybės turtui padarytą žalą. Dėl to nesvarbu, ar apgadinama kaimynų tvora, ar apšvietimo stulpas, būtina įvykį įregistruoti ir kuo greičiau apie jį informuoti draudimo bendrovę.
„Geriausias sprendimas tokiose situacijose yra iškviesti kelių policiją, kuri oficialiai įvykį užfiksuoja. Galima ir asmeniškai kreiptis į turto savininką bei kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nereikėtų situacijos mėginti spręsti neoficialiais žodiniais ar rašytiniais susitarimais“, – pažymi R. Bieliauskas.
Anot draudikų atstovo, tai išties rizikinga, nes nesant oficialių dokumentų apie įvykį gali kilti įvairių nesusipratimų. Blogiausias sprendimas, pasak R. Bieliausko, būtų iš įvykio vietos paprasčiausiai pasišalinti. Tai gali grėsti piniginėmis baudomis, kurios, priklausomai nuo eismo įvykio metu padarytos žalos, gali siekti nuo 600 eurų iki 1500 eurų.
„Jei transporto priemonė yra drausta, o apie eismo įvykį laiku pranešama draudimo bendrovei, trečiosioms šalims padarytą žalą atlygina draudikai. Tik reikėtų nepamiršti draudimo bendrovės informuoti kuo skubiau, nes to nepadarius laiku, draudikai turi teisę iki 20 proc. padengtos žalos regreso tvarka susigrąžinti iš avarijos kaltininko“, – sako R. Bieliauskas.
