VMI taip pat išskyrė kelias automobilių perpardavėjų pažeidimų tendencijas.
Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai, kai perpardavinėtojai Lietuvoje parduodami iš užsienio pargabentą automobilį, „verčia“ pirkėjus, dažnai niekada net nebuvusius užsienyje, klastoti įsigijimo dokumentus. Būsimiems transporto priemonių savininkams daugeliu atvejų siūloma pasirašyti užsienietiškas pirkimo–pardavimo sutartis, vadinamus „Kaufvertrag‘us“, „Kaufer‘ius“, kuriuose nurodoma, kad užsienyje registruotą transporto priemonę pirko būtent jis, tarytum pats vyko į užsienio šalį ir ten pirko automobilį, o ne iš tiesų automobilį į Lietuvą atvežęs ir perparduodantis tarpininkas.
Tokie dokumentai neatitinka tikrųjų pirkimo-pardavimo aplinkybių ir išsiaiškinus realias sandorių aplinkybes gali būti traktuojami kaip suklastoti. Būtina, kad asmuo, registruodamas transporto priemonę VĮ „Regitra“, privalėtų įrodyti, iš kokio asmens ar įmonės įsigijo transporto priemonę.
Kitas dažnas pažeidimas – asmenys, įsigiję automobilius ES ir pargabenę juos į Lietuvą, neįtraukia į apskaitą įsigytų automobilių ir vengia apskaityti pardavimo pajamas. Tokių pavyzdžių esama visoje šalyje.
Juridiniai ir fiziniai asmenys taip pat savo vardu yra užregistravę nemažai transporto priemonių, kurias įgaliojo valdyti tretiesiems asmenims (užsienio piliečiams), o iš tikrųjų galimai juos pardavė, tokiu būdu vengdami apskaityti gautas pajamas ir mokėti mokesčius.
Pardavėjai neretai mėgina neapskaityti dalies gautų pajamų ir nuslėpti mokesčius, nurodydami automobilių pardavimo kainas, neatitinkančias tuo metu realiai rinkoje egzistuojančių.
