Geriausią komercinį automobilį išrinks ir paskelbs vertinimo komisija, kurios sudėtyje – tiek autoritetingi transporto specialistai, tiek žurnalistai.
Kadangi renkant geriausiąjį komercinį automobilį ypatingą svarbą įgyja tokie kriterijai, kaip naujos transporto priemonės atsiperkamumas, jos išlaikymo kaštai per visą eksploatavimo laikotarpį, serviso atstovų gebėjimai per trumpiausią laiką pateikti sugedusiam automobiliui reikiamą detalę ar mazgą ir daugybė kitų, specifinių parametrų, pakalbinome vertinimo komisijos konsultantą Valdą Stanislovaitį, sukaupusį didelę patirtį automobilių parkų valdymo srityje.
„Manau, kad „Metų automobilio“ rinkimuose komerciniai automobiliai neturėtų jokių šansų. Nebent kuris gamintojas į rinką paleistų automobilį–transformerį, darbo dieną vežiojantį statybininkus su visais jų įrankiais, o vakarais ir savaitgaliais „pasiverčiantį“ kokiu rodsteriu ar galantišku bei patogiu šeimos automobiliu, – teigia V.Stanislovaitis. – Jei rimčiau, komercinio ir „įprasto“ lengvojo automobilio – visiškai priešinga prigimtis bei paskirtis.
Pristatydami pirmuosius, gamintojai akcentuoja jų „darbines“ savybes bei „ištvermę“, o lengvųjų automobilių, neskaitant galios, dinamikos, taršos ir kt. privalomų elementų, dar ir dizainą, pakabos adaptyvumą, pavarų perjungimo sklandumą, interjero smulkmenas ir pan“.
V.Stanislovaičio nuomone komerciniai automobiliai padeda jų šeimininkams uždirbti pinigus, o lengvieji – išleisti (išskyrus, žinoma, įmonių automobilius, skirtus darbo reikmėms).
Žvelgdamas į komercinių automobilių perspektyvas šalyje, vertinimo komisijos konsultantas įsitikinęs, jog proveržio nesulauksime, kol verslininkai skaičiuos pagal metodiką „nuosavas turtas man nieko nekainuoja“. Tai reiškia, kad toks „ūkininkas“ ir toliau veš maišą bulvių su senu savo ZIL‘u, užuot dienai už 20 eurų išsinuomojęs „kabluką“. Arba dar geriau – įsigijęs, jei planuoja ilgesnius tokios veiklos periodus.
Blogai, kad dažnas žmogus neskaičiuoja savo turto nusidėvėjimo, turto grąžos, taip pat darbo laiko sąnaudų, jei jis pats remontuoja savo automobilį. Apsiribojama tiktai tiesioginėmis sąnaudomis (iš esmės – tai degalai, eksploatacinės medžiagos, detalės bei mokesčiai).
„Nors vis dar gajus supratimas, kad „zilą“ aš jau turiu, o „kabluką“ – man dar reikės pirkti, tokie konkursai, kaip šis, skatina bent jau pagalvoti apie automobilio pakeitimą naujesniu, taupesniu, efektyvesniu, galų gale gražesniu, – įsitikinęs V.Stanislovaitis. – O jei dar ir valstybė, sakykim, taršos mokesčiais paskatintų pagalvoti apie senų „laužų“ atsisakymą, galbūt mūsų keliuose aplamai neliktų 20 metų ir senesnių automobilių“.
Paraiškos dalyvauti „Lietuvos komercinio automobilio 2016“ konkurse priimamos iki gegužės 2 d.
