Keturias dienas trukęs žygis per Lietuvą, lankant įvairiose vietose esančius kabančius tiltus, subūrė per 20 keturratininkų.
Pasak Remigijaus Gančieriaus, karantinas kiek pakoregavo kelionės planą. Nors pirmoje ekspedicijos versijoje buvo numatyta kelionė per visus Lietuvoje esančius kabančius tiltus, o kelionė turėjo trukti dešimt dienų, teko apsiriboti tik dalimi šalies ir ekspediciją sutrumpinti iki keturių dienų. To priežastis – po karantino prie darbų grįžę keturračių gerbėjai jau nebegalėjo skirti tiek laiko pramogoms.
Tačiau pasak Remigijaus Gančieriaus, pirmasis šios ekspedicijos etapas pranoko lūkesčius – po kelionės dalyviai dalijosi gerais įspūdžiais ir puikia atmosfera viso renginio metu.
„Kasmet planuojame savaitines vasaros keliones keturračiais, bet šiemet kiek sumažinome dienų skaičių. Taigi, padarėme keturių dienų turą ir lankėme kabančius tiltus. Kadangi Lietuvoje kabančių tiltų yra 79, o dabar aplankėme 26, laukia dar du etapai, kad galėtume aplankyti likusius. Tuos etapus planuosime ateičiai. Važiuosime Dzūkijoje, Žemaitijoje. Dabar ėmėme Aukštaitiją. Miegojome palapinėse, stovyklavome, keliavome. Visi draugiškai nusiteikę, pasidaliję į grupes ir važiavome. Iš viso per keturias dienas įveikėme tūkstantį kilometrų“, – sakė Remigijus Gančierius.
Remigijus Gančierius patikino, kad sudarydamas kelionės maršrutą jis siekė išlaikyti važiavimo keturračiu esmę – vengti asfalto kelių ir kuo daugiau važiuoti servitutiniais miškų, laukų keliukais, žvyrkeliais. Anot Remigijaus Gančieriaus, važiavimas vyksta be jokių lenktynių ir jokio sportinio intereso. Pagrindinis tikslas – turizmas.
Organizatoriaus teigimu, šitaip bandoma reabilituoti neatsakingų keturratininkų kartais sutepamą visos bendruomenės vardą, kai pavieniai asmenys laksto ūkininkų pasėliais ar miško paklote. Remigijaus Gančieriaus renginiuose – ekspedicijose ir turuose galioja labai aiškios taisyklės važiavimo kultūrai ir čia bet koks išsišokimas gali baigtis dalyvio išsiuntimu namo be teisės dar kada sugrįžti.
Kaip teigia „Bekelės vilkų“ vadovas, tokiais turais siekiama ne tik sukurti laisvalaikį keturratininkams, bet ir parodyti aplinkiniams, kad keturračiu irgi galima važiuoti laikantis taisyklių ir visuomenėje nusistovėjusių normų.
„Mes – ne sportininkai. Mes – keliautojai. Važiuojame su daiktadėžėmis, pasipuošę vėliavėlėmis, renginio atributika. Žmonės klausia, domisi, kur važiuojame, ką veikiame. Pasakojame jiems apie šią ekspediciją. Jei sutinkame vaikų – dovanojame atsiminimui šio žygio ženkliukus, lipdukus. Džiugu, kad žmonės mus sutinka draugiškai, pasiūlo ir vandens atsigerti. Žmonėms pasakome, kiek kabančių tiltų Lietuvoje yra, tai jie ir patys yra nustebę, kad jų tiek daug.
Džiaugiuosi, kad nesutikome piktų žmonių. Manau visuomenė jau supranta, kas yra organizuotos kelionės keturračiais, o kas yra pavienis chuliganizmas. Gaila, kad tie pavieniai chuliganai užtraukia dėmę visai mūsų bendruomenei, bet mes savo žygiais ir kelionėmis bandome parodyti, kad tokių kenkėjų yra tik vienetai.
Mūsų ekspedicijų bendruomenė jau yra nusistovėjusi. Tiesa, prisijungia vis naujų žmonių, kurie pamato, supranta ir dėkoja už galimybę dalyvauti tokiuose turuose. Žmonės atranda keliavimo, pažinimo džiaugsmą. Šioje ekspedicijoje buvo du nauji žmonės, kurie visai kitomis akimis pamatė tai, ką galima veikti su keturračiu“, – sakė Remigijus Gančierius.
Pasak Remigijaus Gančieriaus, sudaryti maršrutą lankant kabančius tiltus nebuvo sunku. Jo teigimu, visą informaciją apie šią senovinę infrastruktūrą galima rasti internete. Kur kas daugiau darbo teko įdėti planuojant pervažiavimus nuo vieno objekto iki kito.
Remigijus Gančierius patikino, kad kiekvieną sykį ekspedicijose nutinka ir nenumatytų įvykių. Vienas tokių – techniniai gedimai. Tačiau šio renginio organizatoriaus pažinčių ratas ir statusas keturratininkų bendruomenėje leidžia bet kokią problemą išspręsti per maksimaliai trumpą laiką. Taip įvyko ir šį kartą, kai teko ieškoti atsarginių dalių Aukštaitijos regione.
„Buvo ir gedimų, taisėmės. Panevėžyje išsikvietėme „Bebrų“ klubo narius, atvežė detales, įrankius. Susitvarkėme gedimus ir važiavome toliau. Taigi, turėdami tokį įdirbį, tokį pažinčių ratą ir bendruomenę, Lietuvoje tikrai nepasimesime“, – pasakojo Remigijus Gančierius.
Tai ne pirmoji ATV klubo „Bekelės vilkai“ organizuojama ekspedicija. Jau anksčiau Remigijus Gančierius keturratininkus yra vedęs maršrutais lankant etnografinius Lietuvos kaimus ar per visą šalį išsimėčiusius apžvalgos bokštus, o vienadieniai ATV turizmo turai šio organizatoriaus CV jau skaičiuojami dešimtimis.
