Kai Barselonos valdžia 2016 metais nusprendė ištisus kvartalus uždaryti mašinoms, būta nepasitenkinimo ir pasipriešinimo. Rajono gyventojai skundėsi negalėsiantys privažiuoti prie namų, automobilininkai buvo nepatenkinti įprastų maršrutų pokyčiais, o vietinio verslo atstovai baiminosi sulauksią mažiau klientų.
Dabar, po trejų metų, regis, drąsiausias Ispanijos miesto eksperimentas pavyko: zonose, kur uždraustas motorizuotas transportas, gyvenimas verda. Superkvartalai (kataloniškai: Superilles, ispaniškai: Supermanzanas), kaip juos vadina vietiniai, tapo erdvėmis, kur vyksta kažkas neįsivaizduojamo didmiesčio gatvėms. Gatvėse įrengtos žaidimų ir sporto aikštelės, o kaimynai susipažįsta, rengia bendras šventes, geria vyną ir mėgaujasi gaiviu oru.
Rugsėjį Ispanijos valdžia publikavo miesto rajonų, kur uždrausta įvažiuoti automobiliams, gyvenimo pokyčių tyrimo rezultatus. Remiantis jais, automobilių atsisakymas padeda gyventojams sveikiau gyventi ir palieknėti, o triukšmo ir atmosferos taršos sumažėjimas prailgina (ir netgi gelbsti) žmonių gyvybes.
Projekto esmė
Oficialiai superkvartalų organizavimo projektas pradėtas 2016 metais, nors pati idėja valdininkų mintyse brendo jau seniai. Superkvartalas – kvadratinė zona iš 9 paprastų kvartalų, kurių viduje faktiškai visiškai draudžiamas transporto judėjimas: ten gali patekti tik vietiniai gyventojai, produktus į parduotuves ir kavines pristatantys automobiliai, o taip pat specialiosios tarnybos, tačiau net jiems neleidžiama viršyti 10 km/val. ribos. Važiuoti galima tik superkvartalo perimetru, bet ne vidinėmis gatvėmis.
Šio plano ideologu ir atkakliu gynėju tapo Barselonos miesto ekologijos agentūros direktorius Salvadoras Rueda. Remiantis jo koncepcija, miesto gatvių suskirstymas kvadratais (ar kitos formos zonomis), kuriose transportui judėti galima tik tų zonų perimetru, bet ne viduje, gali išspręsti iš karto kelias rimtas miesto problemas. Tarp jų – gyventojų mobilumas, kelių apkrova ir pavojai, oro kokybė mieste ir triukšmo taršos lygis. Turimais duomenimis, Barselona – vienas iš triukšmingiausių Europos miestų. Daugiau nei 60 proc. jos gyventojų kenča nuo triukšmo, viršijančio saugią 65 decibelų ribą. Pagal oro taršos lygį Barselona irgi vienas prasčiausių Ispanijos miestų.
Tačiau svarbiausias superkvartalų tikslas – „grąžinti miestą miestiečiams“, pagerinti visuomeninių erdvių kokybę, leisti jomis naudotis pėstiesiems. Barselona su 1,6 mln. gyventojų dūsta nuo atvykėlių srauto: per metus miestą aplanko 7,7 mln. turistų. Tai, savaime aišku, suintensyvina kelių eismą ir labiau apkrauna rekreacines erdves – barseloniečiams gyventi savo mieste tampa vis nejaukiau.
Pirmiausia Katalonijos sostinėje buvo įrengti du superkvartalai – centriniuose Sant Martí ir Eixample rajonuose. Nuo tada prie jų prisijungė dar 6 reorganizuojami ar jau reorganizuoti superkvartalai, o iš viso Barselonos miesto ekologijos agentūra planuoja sukurti 503 tokius superkvartalus. Valdžia planuoja galiausiai taip sutvarkyti 70 proc. Barselonos gatvių.
Norint tokį projektą įgyvendinti, vien uždrausti eismą dalyje miesto nepakanka – kadangi likusiose gatvėse eismas suintensyvėja, valdininkams tenka spręsti, kaip visus norinčius sutalpinti. Šią problemą iš dalies turėtų išspręsti naujas autobusų maršrutų tinklas, kuris, randantis superkvartalams, irgi kinta, – pagal naują koncepciją viešojo transporto maršrutuose turi būti kuo mažiau posūkių ir susikirsti ten, kur keleiviams reikia kuo mažiau persėsti: pagal dabartinį sumanymą, iš bet kurio taško A į tašką B miesto ribose 95 proc. atvejų bus galima nusigauti su vienu persėdimu.
Naujas tyrimas
Akivaizdu, šiam planui reikės laiko, pinigų ir įveikti netikėtas kliūtis. Tačiau žurnale Environment International publikuotas tyrimas rodo, kad pertvarka – į gera. Amerikiečių ir ispanų mokslininkai siekė įvertinti, kaip zonų be automobilių atsiradimas veikia miestiečių sveikatą. Tyrėjai visų 503 planuojamų superkvartalų sukūrimo efekto įvertinimui naudojo statistinį modelį.
Mokslininkų nuomone, automobilių „pašalinimas“, kelionių asmeniniais automobiliais ir motociklais skaičių sumažins 19 proc. – iš 1,19 mln. per savaitę liks 960 tūkstančių. Vietoje to žmonės ims naudotis viešuoju transportu ir dviračiais. Taip miestiečiai daugiau laiko praleis gryname ore ir daugiau judės.
Žaliųjų erdvių plotas padidėjo 19,6 proc.
Be mašinų gatvės taps žalesnės: Eixample rajone, kur superkvartalas yra jau trejus metus, žaliųjų erdvių plotas padidėjo 19,6 proc. Tyrimai rodo ryšį tarp žaliųjų zonų gyvenamoje vietoje ir žmogaus fizinio aktyvumo: kuo daugiau aplink žalumos, tuo daugiau judame.
Tokį pat poveikį daro dalinis transporto atsisakymas. Dar žaliosios zonos miestuose padeda sumažinti psichologinį stresą, psichologinių sutrikimų vystymąsi, širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pagerinti gimstamumo statistiką (rizikas dėl mažo naujagimio svorio), o taip pat sumažinti sergamumą diabetu ir nutukimu. Ispanijai tai svarbu, nes karalystė – viena iš „storiausių“ Europos šalių. Viršsvorį čia turi trys penktadaliai suaugusiųjų, nutukę – ketvirtis, ir artimiausių dešimtmečių prognozės baugina.
Ispanų ir amerikiečių mokslininkų grupės tyrimas parodė, kad jeigu 70 proc. miesto gatvių, kaip ir sumanyta, taps pėsčiųjų, tai kasmet pavyks išvengti kelių šimtų mirčių – jei tiksliau, 667. Kiekvieno miestiečių gyvenimo trukmė padidės 200 dienų, o pats miestas kasmet sutaupys po 1,7 mlrd. eurų. Daugiausiai gyvybių išgelbės pagerėjusi oro kokybė: tyrėjų vertinimu, dėl šios priežasties Barselonoje kasmet anksčiau laiko miršta 291 žmogus.
Įdiegus superkvartalus, miesto ore azoto dioksido (NO₂) koncentracija sumažės 24 proc. iki saugaus lygio: ne daugiau nei 40 µg kubiniame metre oro; dabar Barselonos ore NO₂ 17,5 proc. aukščiau normos: 47 µg/m³ (kitais duomenimis – 47 proc. daugiau). Valdžia taip pat tikisi, kad pavyks sumažinti miesto gyventojų dalį, gyvenančią pavojingame (>65 dB) triukšmo lygyje nuo dabartinių 42,5 proc. iki 26,5 proc. Skaičiavimai rodo, kad akustinės taršos lygio sumažinimas padės išvengti 163 priešlaikinių mirčių per metus, o temperatūros mieste pažemėjimas – 117 mirčių.
Tyrimo autoriai pripažįsta kai kuriuos jo apribojimus. Iš esmės, jis remiasi prielaida, kad visi 503 superkvartalai pradės veikti tiesiog dabar. Iš tikrųjų tai – gan tolima perspektyva, priklausanti nuo politinių, socialinių, kultūrinių procesų, kurių kol kas numatyti neįmanoma.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje miestai vis auga ir aplinka jose darosi vis nesveikesnė, tokie tyrimai gali tapti naudingu rimtų sprendimų, kuriuos teks priimti miestų valdžioms, atspirties tašku. Gali būti, kad drąsių eksperimentų nebijanti Barselona galės tapti realiu pavyzdžiu kitiems. Niujorkas, Sietlas, Paryžius, Londonas ir kiti miestai stebi Ispanijos patirtį ir žengia automobilių atsisakymo link.
