Bus svarstomos dvi ateities visuomeninio transporto idėjos: tramvajus, kurio planus kuria „Ūkio subjektų grupė“, vadovaujama miesto administracijos, ir metropolitenas, kurį aktyviai siūlo pilietinė organizacija „Metro sąjūdis“.
Popierių karas
Dar praėjusių metų lapkritį miesto taryba priėmė sprendimą artimiausiu metu diegti tramvajų ir modernius autobusus, o galingesnę transporto sistemą – metropoliteną – tiktai planuoti tolimesnei ateičiai.
Prabėgo daugiau nei metai, tačiau jokio realaus plano nesimato, taip ir neatsakyta į esminį klausimą – ar įmanoma Vilniaus susisiekimo problemą išspręsti riboto pralaidumo gatvėse, ar visgi teks išnaudoti požeminę erdvę, įrengiant metropoliteną. Kyla natūralus klausimas, ar tai netaps dar viena melžiama karve, kai švaistomasi milžiniškomis lėšomis, tačiau realiai tebus pagimdyta milžiniška šūsnis popierių?
Metro šalininkai, susibūrę į grupę „Metro sąjūdis“, kuriai, anot iniciatorių, jau priklauso daugiau kaip 6000 narių, ypač piktinasi savivaldybės klerkų neveiklumu.
Šio sąjūdžio valdybos pirmininkas pirmininkas Juozas Zykas teigia, kad „trisdešimčiai metų atidėti metropoliteno sukūrimo planavimą yra klaida, kuri turės lemiamos įtakos viso miesto ūkio vystymuisi.“ J. Zykas sako, kad metropolitenus efektyviai eksploatuoja daugelis, palyginus nedidelių miestų, kuriuos ši transporto sistema gelbsti nuo chaoso centruose.
Anot J. Zyko, efektyviausia trasa jau dabar būtų „Pilaitė – Centras“, kurią, neabejotinai noriai imtųsi statyti daugelis verslininkų. „Mes siūlome nestabdyti, bet tęsti šios transporto sistemos diegimo procesą, bandant išsiaiškinti galimus investuotojus, planuoti ES paramą, apskaičiuoti metropoliteno teikiamą ekonominę naudą ir efektyvumą. Tvirtinant miesto bendrąjį planą 2014 metais būtina atspindėti ir šios transporto šakos diegimą.“
Tramvajus – pigiau
Tuo metu tramvajų šalininkai siūlo šią transporto priemonę, kaip gerokai pigesnę nei metro. Be to, tramvajumi vienu metu gali važiuoti vidutiniškai iki 200 žmonių, kai tuo tarpu autobusas ar troleibusas gali gabenti iki 100.
Vienas kilometras tramvajų kelio, įskaitant gatvių pertvarkymus, galėtų kainuoti vidutiniškai apie 10 milijonų eurų, t.y. daugiau kaip 30 milijonų litų. Turint omenyje, kad tai ilgalaikis projektas, tai nėra milžiniška suma – metro kainuotų gerokai daugiau.
Tad kas geriau? Žinoma, šiais laikais labai svarbus finansinis klausimas, tad tramvajus būtų puiki išeitis. Tačiau yra ir kita medalio pusė – ne kiekvieną gatvę įmanoma išplėsti taip, kad ten tilptų tramvajus ir nenukentėtų automobilių pralaidumas.
